Pernai Lietuvoje bankrutavo daugiau nei 1 tūkst. įmonių
Lietuvoje pernai bankrutavo 1079 įmonės – 16,1 proc. daugiau nei 2023 metais (929), pranešė kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. Pasak jo, pernai kasdien bankrutavo trys įmonės.
Jo analizė parodė, kad daugiausia bankrotų pernai buvo statybos sektoriuje – 243, arba 16,8 proc. daugiau nei 2023 metais, toliau sekė prekybos sektorius – čia įvyko 237 bankrotai (3,9 proc. daugiau), transporto ir saugojimo sektoriuje užfiksuoti 134 atvejai (74 proc. daugiau), apdirbamojoje gamyboje – 121 (31,5 proc. daugiau).
Vis dėlto kituose ekonomikos sektoriuose buvo teigiamų pokyčių: apgyvendinimo ir maitinimo įmonių bankrotų skaičius pernai sumažėjo 20 proc. iki 66, nekilnojamojo turto (NT) įmonių – 22,7 proc. iki 34.
„Creditinfo Lietuvos“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė sako, jog statybos sektoriuje pernai buvo nepakankama NT paklausa, tačiau inžinerinių pastatų statybų apimtys išaugo 10,3 proc., o dauguma įmonių išliko optimistiškos dėl ateities, planuodamos darbuotojų samdą ir tikėdamosi paklausos augimo.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad pirmąjį 2024 metų pusmetį bazinės palūkanos euro zonoje buvo itin aukštos – siekė 4 proc., o tai nusmukdė aktyvumą Lietuvos NT rinkoje ir padidino bankrotų skaičių statybose.
„Tačiau manau, kad 2025 metais bankrotų skaičius statybos sektoriuje mažės – mažėjant bazinėms palūkanoms euro zonoje, jau pastebime NT sandorių apimčių bei NT paskolų apimčių atsigavimą. Prognozuojama, kad šiemet ECB dar bent tris kartus mažins palūkanas, todėl tikimės tolesnio atsigavimo Lietuvos statybos ir NT sektoriuose ir bankrotų skaičiaus mažėjimo“, – pranešime sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, skirtingai nei statybose, transporto sektoriuje kol kas nematoma teigiamų pokyčių.
„Panašu, kad artimiausiu metu situacija transporto sektoriuje išliks įtempta. Šis sektorius išlieka jautrus degalų kainų svyravimams bei logistikos grandinių sutrikimams – tai dažnai lemia sunkumus mažesnėms įmonėms“, – teigė „Citadele“ ekonomistas.
„Prekybos sektoriuje bendrovės susidūrė su svyruojančia paklausa, tačiau atsigavęs vidaus vartojimas ir augantis realusis darbo užmokestis lėmė, kad realioji apyvarta pernai buvo didesnė nei prieš metus“, – sakė D. Krikščiukaitė.
Pasak jos, apdirbamoji pramonė kentėjo nuo užsakymų mažėjimo eksporto rinkose Europoje, dėl to įmonės patyrė finansinių sunkumų, be to, augančios žaliavų kainos ir energijos sąnaudos lemia didesnį jų negebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Pernai nemokiomis tapusių įmonių apyvarta 2023 metais siekė 194,28 mln. eurų, o vidutinė vienos įmonės – 848 tūkst. eurų, jų darbuotojų skaičius per 2023 metus labai sumažėjo – nuo 7292 (sausį) iki 5551 (spalį).
Panašūs straipsniai
Video
