Padarius pertrauką, Seimui antradienį pristatytas vadinamasis Gynybos fondo paketas, artimiausiais metais leisiantis padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o susilaikė 42. Seimas balsavo, kad po pateikimo Seime būtų svarstomas Valstybės gynybos fondo, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčių, Akcizų ir kelių kitų įstatymų pataisos. Vyriausybė Seimo prašo paketą svarstyti skubos tvarka.  

Finansų ministrės Gintarės Skaistės ryte pradėtas pristatymas Seimo sprendimu „valstiečiams“ paprašius buvo atidėtas po pietų. 

Ministrės teigimu, fondo projektas pateiktas ne politiniam „pasišpilkavimui“, o tam, kad būtų galima garantuoti krašto apsaugos finansavimą ne mažiau kaip 3 proc. BVP.

Pasak G. Skaistės, surinktos lėšos bus skirtos nacionalinės divizijos formavimui stiprinant oro gynybos sistemas, vokiečių brigados priėmimui ir infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, aktyvaus rezervo aprūpinimui. 

Anot jos, krašto apsaugai siekiant pasiskolinti ne daugiau kaip už 2 proc. palūkanų ketinama išleisti gynybos lakštų. 

„Jeigu skolinančio žmogaus tikslas bus užsidirbti, patrauklu (gynybos lakštai – BNS) nebus, o jeigu sieks prisidėti prie gynybos neišleidžiant savo lėšų, bus“, – teigė ministrė.

Kai kurie parlamentarai aiškino, kad įsigyti lakštų žmonės neskubės, nes bankuose už indėlius gauna daugiau. 

„Rinkoje yra 4 proc. (...) Ar čia bus patrauklu Lietuvos gyventojams?“ – svarstė „valstiečių“ frakcijai priklausantis Algimantas Dumbrava. 

G. Skaistė taip pat pabrėžė, kad su Krašto apsaugos ministerija tariamasi dėl svetainės, kur žmonės rastų informaciją, kaip savarankiškai jie galėtų aukoti šalies gynybai. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas tikino, kad gynybos mokesčiai „atguls į prekių ir paslaugų kainas“ bei ironizavo, kodėl valdantieji nesiūlo apmokestinti lėktuvų bilietų, nes tai paskatintų emigraciją.  

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį, kad siūlomas papildomas kuro akcizų didinimas bus ketvirta priemonė,  skatinsianti degalų brangimą.  

Pakeitimais papildomų lėšų gynybai ketinama surinkti vienu punktu iki (16 proc.) didinant pelno mokestį, nuo 5 iki 6 proc. padidinant mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį, įvesti vadinamąją 6 centų „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM) automobilių kurui, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus. 

Ministrė tvirtino, kad pastaraisiais metais įmonių pelningumas yra išaugęs. 

G. Skaistė teigimu, prognozuojama, kad pagrindinės pajamos iš didesnio pelno mokesčio būtų gautos tik 2026 metais.  

„2025 metais būtų galima tikėtis apie 37 mln. eurų papildomai iš šio sprendimo“, – sakė ministrė.  

Be to, siūloma nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu, o tai reiškia, dalies smulkių verslininkų apmokestinimas didėtų. 

„Verslo liudijimus norime palikti tik smulkiausiems verslininkams“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Anot jos, verslo liudijimus siūloma įsigyti ne trumpiau kaip mėnesiui: „Taip siekiama užtikrinti, kad žmonės būtų drausti.“

Liberalė Edita Rudelienė svarstė, kad valdžia verslo liudijimų turėtojams užkrauna per didelę naštą, todėl, anot jos, didės šešėlis. 

JI piktinosi, kad verslo liudijimo nebebus galima gauti trumpalaikei būsto nuoma: „Ja verčiasi dažniausiai kurortų, kurortinių miestų gyventojai ir (blogai – BNS) kad jie neturės galimybės turėti verslo liudijimą, turės išeiti į individualią veiklą arba registruoti įmones“. 

Tarp paketo siūlymų – atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu.

Pataisos numato, kad iš pajamų būtų atskaitoma 75 tūkst. eurų lengvųjų automobilių, G. Skaistės teigimu, dažniausiai varomų elektra, įsigijimo ir nuomos išlaidų, jeigu jų išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus nuliui, ir 10 tūkst. eurų, kai CO2 viršija 200 gramų kilometrui. 

Taip pat benzinui, dyzeliui, ūkininkų kurui, dujoms siūloma nustatyti papildomą „saugumo dedamąją“ apmokestinant anglies dioksidą (CO2).

„Dedamoji siūloma ambicingesnė, negu buvo prieš tai numatytame ir priimtame penkiamečiame akcizų didinimo plane“, – teigė ministrė. 

Pasak jos, papildomos pajamos, kurių laukiama iš šio pasiūlymo, būtų 126 mln. eurų per metus .

 Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.