Aistros dėl 300 tūkst. eurų vertės projekto

Kėdainių rajone, vaizdingoje Šušvės kraštovaizdžio draustinio kaimynystėje įsikūrusiuose Josvainiuose bręsta permainos. Planuojamas Josvainių gimnazijos stadiono atnaujinimas – projektas, kuriam savivaldybė numatė solidžią, daugiau nei 300 tūkst. eurų sumą. Nors vietos mokyklos bendruomenė, jaunimas ir sporto entuziastai šią žinią sutinka kaip ilgai lauktą proveržį, ne visi miestelio bendruomenės nariai naujienas sutiko džiaugsmingai. Kadangi čia pat, už Josvainių gimnazijos tvoros, prasideda Josvainių parapijos ribos, tikintiesiems kilo klausimai ne tik apie investicijų prasmingumą, bet ir gamtosaugą, pagarbą istorinei atminčiai bei religijai.

Stadiono rekonstrukcijos planai papiktino Josvainių parapiją

Kaip aiškinama projekte, dabartinė Josvainių gimnazijos sporto aikštyno būklė yra apgailėtina, o jo modernizavimas yra būtinybė, siekiant užtikrinti saugų ir kokybišką mokinių fizinį lavinimą.

Tačiau Josvainių parapijos klebonas Oskaras Petras Volskis į šį projektą žiūri per visai kitą prizmę. Jo nuomone, sprendimas investuoti didžiules lėšas į objektą, kuris ribojasi su bažnyčios šventoriumi ir patenka į saugomą draustinio teritoriją, yra abejotinas keliais aspektais.

„Stadionas įeina į Šušvės kraštovaizdžio draustinį, kuriam iš dalies priklauso ir vakarinė šventoriaus dalis. Mūsų požiūriu, stadiono čia neturėtų būti, nes techniniai pakeitimai ir technologiniai statiniai šioje vietoje paneigia draustinio tikslą ir prasmę, vizualiai nesiderina ir su bažnyčios sakraliniu ansambliu“, – teigia klebonas O. P. Volskis.

Jis pabrėžia, kad projekte numatomas ženklus medžių kirtimas dar labiau sudarkys nusistovėjusį kraštovaizdį. Maža to, dvasininkas kelia klausimą dėl valstybės lėšų naudojimo efektyvumo, atsižvelgdamas į liūdną demografinę realybę: „Žvelgiant į vis prastėjančią demografinę situaciją, yra akivaizdu, kad Josvainiuose mokykla už kelių metų bus uždaryta. Stadiono įrenginėjimas yra neprotingas valstybės lėšų taškymas.“

Klebonas taip pat primena, kad dabartinė stadiono vieta yra senosiose bažnytinėse žemėse, kurias sovietų valdžia nusavino, o dabartinė valstybė tą nusavinimą tik įteisino. Dabar gi tose nusavintose žemėse, klebono akimis, bus vystoma su religija, tikėjimu ir sakralumu niekaip nesusijusi sportinė veikla. Dar gi ir labai dosniai finansuojama, o tai itin skaudina tikinčiuosius, mat savivaldybė religijai nėra dosni.

„Vaizdžiai tariant, ant lašinio tepamas sviestas. Švietimui savivaldybė atiduoda 60 proc. biudžeto, Josvainiuose nėra geriau finansuojamos institucijos kaip mokykla, o parapija neturi iš ko remontuoti vis blogėjančios būklės sakralinio pastato“, – apgailestauja O. P. Volskis.

Klebonas išreiškė nerimą ir dėl triukšmo, kuris gali trikdyti tikinčiuosius. Kas bus, jei stadione vyks triukšmingos varžybos, o čia pat už tvoros vyks laidotuvės?

Maža to, atnaujintas stadionas neabejotinai pritrauks daugiau gyventojų ir lankytojų, o, pasak klebono, jau ir dabar mokyklos bendruomenė automobilius parkuoja prie bažnyčios, nepalikdami vietos tikintiesiems. Klebonas nerimauja, kad atnaujinus stadioną prie bažnyčios mašinų negalės pasistatyti į pamaldas atvykę tikintieji, vestuves švenčiantys arba laidotuvėse gedintys parapijiečiai.

Stadioną atnaujinti būtina

Nepaisant parapijos kritikos, projekto rengėjai ir mokyklos vadovybė akcentuoja nenuneigiamą stadiono atnaujinimo būtinybę. Projekto vadovas Vytautas Milius pabrėžia, kad naujasis stadionas projektuojamas būtent esamo, tačiau visiškai nusidėvėjusio aikštyno vietoje, gimnazijos teritorijoje.

„Šiuo metu sporto aikštynas kartais naudojamas fizinio mokymo tikslais, tačiau jo būklė yra bloga. Bėgimo takų danga nusidėvėjusi, nelygi, apaugusi žole. Nėra išspręstas paviršinių nuotekų surinkimas, o sporto įrenginiai yra morališkai pasenę ir fiziškai susidėvėję“, – esamą situaciją apibūdina V. Milius.

Po rekonstrukcijos vaizdas pasikeis iš esmės. Numatoma įrengti modernų, daugiafunkcinį sporto kompleksą. Bus įrengtas 2 140 kv. m ploto su dirbtinės žolės danga futbolo aikštynas,

1 305 kv. m dengti specialia gumos granulių danga bėgimo takai, 613 kv. m moderni krepšinio aikštelė, net 560 kv. m plotas su 16 skirtingų lauko treniruoklių, tinklinio aikštelė, stalo teniso erdvė su betoniniais stalais bei šuoliaduobė su smėlio užpildu.

Be sporto zonų, bus pasirūpinta ir infrastruktūra. Bus įrengtas modernus apšvietimas (9 cinkuotos atramos su LED prožektoriais), vaizdo stebėjimo sistema su dviem kameromis saugumui užtikrinti, pastatyti nauji suoliukai bei šiukšliadėžės. Teritorija bus aptverta segmentine metaline tvora, o prieigos išgrįstos betoninėmis trinkelėmis.

Vienas jautriausių klausimų – augalija. V. Milius patvirtina, kad numatyta pašalinti dalį medžių ir krūmų, tarp jų – ir eglių eilę, siekiant atverti teritoriją. Tačiau jis priduria, kad projektas savaime nėra leidimas kirsti medžius.

„Rangovas privalės išimti privalomus leidimus medžių šalinimui pagal tuo metu galiojančius reglamentus. Projektas tik numato sprendinius, bet visos teisinės procedūros turės būti įgyvendintos.“

Kaimynystė per tvorą ne tokia jau artima: direktorius tikina skundų negirdėjęs

Gimnazijos direktorius Ovidijus Kačiulis įsitikinęs, kad projektas ne tik reikalingas, bet ir niekaip nepažeidžia bažnyčios interesų. Jis pabrėžia, kad stadiono vieta nesikeičia, todėl kalbos apie naują invaziją į sakralinę erdvę yra nepagrįstos. Tačiau jis patvirtina, kad atnaujintas stadionas tikrai pritrauks daugiau kraštiečių, ir toks tikslas ir yra – kad juo naudotųsi kuo daugiau žmonių.

„Stadionas iš principo privalo būti skirtas naudojimui ne tik mokyklai, bet ir visai bendruomenei. Dėl keleto pašalinamų medžių – jie šalinami todėl, kad yra labai arti bėgimo tako, būtent posūkyje. Tai būtina padaryti, kad moksleiviams būtų saugu bėgti, nes nuo medžių kaupiasi drėgmė, danga žaliuoja, pasidaro labai slidi“, – aiškina direktorius.

Reaguodamas į klebono nuogąstavimus dėl triukšmo pamaldų metu, O. Kačiulis pastebi, kad lig šiol, rodos, triukšmas bažnyčiai netrukdė. „Mes esame kaimynai per tvorą. Jeigu visą savaitę vaikai nemaišo bažnyčiai būdami mokyklos pastate, tai toliau esantis stadionas niekaip negali maišyti apeigoms. Klebono nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti“, – sako O. Kačiulis.

Paklaustas apie automobilių parkavimą prie bažnyčios, nepaliekant vietų tikintiesiems, Josvainių gimnazijos direktorius taip pat sako, kad klebonas į situaciją žiūri pernelyg jautriai. Juk ta vieta – vieša, automobilius statyti ten gali visi norintys.

„Šita aikštelė yra skirta bendruomenei, ir čia niekas negali uždrausti sustoti ar statyti automobilio. Bet galiu nuraminti, kad tikrai mokykla nesudarys tokių sąlygų, kad užtvertų kelią žmonėms eiti į bažnyčią. Aš manau, kad čia tiesiog kunigo šiek tiek per dideli, užaštrinti nuogąstavimai“, – svarstė gimnazijos vadovas.

Jis taip pat išreiškė nusivylimą ir nuostabą, kad, nepaisant to, jog su Josvainių bažnyčia jie yra artimiausi kaimynai, klebono nuogąstavimai dėl planuojamų stadiono atnaujinimo darbų jo anksčiau nebuvo pasiekę.

Labiau rūpi krūva techninių iššūkių

Nors ginčai dėl vertybių ir kaimynystės garsiausi, inžinieriai susiduria su rimtesniais techniniais iššūkiais. Atlikti geologiniai tyrimai parodė, kad gruntas po dabar esančiu Josvainių gimnazijos stadionu yra itin nedėkingas pertvarkoms ir stadiono rekonstrukcijai.

„Geologija yra gana sudėtinga. Iš trijų gręžinių rastas storas durpių sluoksnis. Tai reiškia, kad statybos metu reikės specialių sprendinių sankasos stabilumui užtikrinti“, – pasakoja projekto vadovas V. Milius. Be to, bus įrengta sudėtinga drenažo sistema, kuri surinks paviršinį vandenį ir nuves jį į Šušvės upę, taip apsaugant aikštyno dangas nuo iškilnojimo ir drėgmės poveikio.

Visi darbai bus atliekami pagal 2012 metų Josvainių miestelio bendrąjį planą, kuriame ši zona priskirta urbanizuotoms teritorijoms. Tai teisiškai leidžia vykdyti rekonstrukciją, net jei ji vizualiai priartėja prie draustinio ar parapijos ribų.

Nors projektuojama teritorija yra Šušvės kraštovaizdžio draustinyje, objekto teritorija nepatenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar jų apsaugos zonas. Taip pat nepatenka ir į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.

Vis dėlto pripažįstama, kad statybos darbų metu neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims galimas dėl blogų statybinių medžiagų, tepalų laikymo, nelaimingų atsitikimų.

Siekiant to išvengti, reikalaujama užtikrinti, kad statybiniai mechanizmai būtų tinkamos techninės būklės, bei privaloma laikytis darbo saugos reikalavimų.