„Mes, seni žmonės, esame kaip šiukšlės, visą gyvenimą dirbome, o pensijos tik ašaras gauname. Kad pensiją pataupytume „pakasynoms“, iš prekybos bent vaistams norime uždirbti. Bet jeigu tokios kainos už vietą turguje, tai kažin, kiek čia mūsų beliks“, — dėl padidėjusio mokesčio už vietą Biržų ūkininkų turguje, guodėsi prekeiviai.

Vieta turguje gerokai pabrango

Biržų ūkininkų turgų nuomojęsis rajono ūkininkas Romualdas Misevičius šį pavasarį sutartį nutraukė.

Nuo tada ir iki naujo nuomos aukciono, prižiūrėti turgaus teritoriją ir išduoti leidimus prekybininkams buvo pavesta Biržų miesto seniūnijai. Pasikeitus šeimininkams, pasikeitė ir kainos už prekybos vietą.

Kaip „Biržiečių žodžiui“ pasakojo ūkininkų turgaus prekeiviai, anksčiau už vieną užimtą metrą prekystalio ūkininkų turguje R. Misevičius „imdavo“ du eurus ir tik šių metų pradžioje kainą šiek tiek padidino.

Bet kai turgaus priežiūra buvo perduota seniūnijai, prekybos vieta pabrango daugiau nei pusantro karto — iki 3,33 eurų už metrą.

Kaina už plotą ant grindinio, prekybininkams, kurie prekiauja iš automobilių ar panašiai, padidinta dar daugiau — nuo 6 iki 10 eurų už dieną.

Toks kainų šuolis ypač papiktino tuos prekeivius, kurie nėra dideli ūkininkai ir prekiauja pomidorų ar kitų daržovių sodinukais, daigais, prieskoniais, gėlėmis... Iš šių prekių didelių pinigų neuždirba.

Sumažėjo norinčių prekiauti

„Užpernai ar pernai visi šie prekystaliai būdavo užimti, o šiemet — nieko panašaus... Vieni išėjo į pagrindinį turgų, nes, girdėjau, gal ten tik du eurus moka už vietą. Kiti išvis nebeprekiauja. Klausėme seniūnijoje, kodėl mums taip kainas užkėlė, tai atsakė, kad džiaugtumėmės, jog išvis dar leidžia čia prekiauti“, — dūsavo pomidorų sodinukais daugiau nei dešimtmetį ūkininkų turguje su vyru Juozu prekiaujanti Elena.

Kiek suprekiaudami uždirba per vasarą, tiek jie prideda prie pensijos žiemą, kai sunkiau išgyventi. “Yra tokių prekeivių, kurie turi didelius šiltnamius, augina dešimtimis tūkstančių sodinukų. Jiems šis kainos padidėjimas nieko ir nesudaro. O mes... Mieste turime namą, šešių arų sklypą, vieną šiltnamį, todėl tiek tų daigų ir užauginame... Tad ir trys eurai mums yra pinigai“, — kalbėjo Elena.

Vaikai ragina atsisakyti sunkaus darbo, bet...

Elena sakė dažniausiai išsiperkanti tris metrus vietos už prekystalio, tad už dieną savivaldybės biudžetą papildo beveik 10 eurų. Paklausta, kiek per dieną uždirba, moteris neslėpė — labai įvairiai, apie 50 eurų, o jei labai gera diena, tai pavyksta ir šimtą eurų uždirbti. Per visą vasarą moteris sakė maždaug suprekiaujanti už 1000 eurų, kuriuos atsideda pragyvenimui žiemą.

„Būna, kad išvis mažai parduodame, nes pirkėjai irgi tapo labai lepūs, kiti dar pasityčioja, atseit, kodėl tokie maži sodinukai? Maži, nes tokie užaugo, pačius mažiausius sau pasilieku, o geriausius parduodu, kad tik žmonės būtų patenkinti. Aš šiltnamyje ištisas dienas praleidžiu, kruviną darbą dirbame. Jeigu kas galvoja, kad čia aukso kasyklos, tegul patys pabando tuo užsiimti“, — guodėsi prekeivė.

Elenos ir Juozo vaikai ne kartą ragino tėvus baigti vargus su daigais, bet... „Lengva jiems sakyti, bet kai anūkai suvažiuoja, visiems smagu, kai močiutė ant stalo padeda daržovių iš savo daržo. Iš pensijos tai tikrai tiek nepridėčiau“, — kalbėjo Elena.

Negali dirbti nuostolingai

Turgaus prekeivė sakė suprantanti, kad padidintas mokestis už vietą turguje nėra „kosmiškai“ didelis, bet jeigu įkainis dar kils, turgaus gali ir nelikti.

„Aš puikiai suprantu, kad viskas brangsta, bet kodėl iš mūsų, paprastų žmonių, tuos pinigus plėšti? Juk tai įtakos turi ir eiliniam pirkėjui — jeigu kelia kainas mums, mes kelsime kainas už prekes, o tada kas nupirks? Mes į „minusą“ dirbti negalime. Tad išvis nieko nebesėsime ir pasibaigs prekyba, juk mes prekiaujame tam, kad užsidirbtume, o ne tik tam, kad parduotume“, — aiškino moteris.

Jos pastebėjimu, jeigu kainos už vietą turguje didėja, tai turėtų ir sąlygos gerėti. „Jei jau taip, tai tegul sutvarko turgaus grindinį, vien akmenys po kojomis, čia taip ir sprandą gali nusisukti. Kur tie pinigai, iš mūsų surinkti nueina?“ — klausė Elena.

Suvienodino kainas

Kodėl padidėjo kaina už vietą ūkininkų turguje, paklausėme savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjos Zitos Marcinkevičiūtės. Ji informavo, kad specialiai turgaus prekybininkams kainos niekas nenustatė. Tas pats tarifas, galiojantis ir turgaus prekeiviams, ir Biržų miesto viešosiose erdvėse prekiaujantiems asmenims, pavasarį buvo patvirtintas savivaldybės tarybos.

„Įkainiai ūkininkų turguje taikomi tokie patys, kokie nustatyti ir vietinei rinkliavai — prekiauti viešose, savivaldybei priklausančiose, teritorijose. O ūkininkų turgaus žemės sklypas patikėjimo teise dabar priklauso savivaldybei, todėl ir kaina vienoda. Kol turgus vėl nebus išnuomotas, tol ir bus taikomi nustatyti tarifai“, — „Biržiečių žodžiui“ sakė Z. Marcinkevičiūtė.

Vadinasi, įkainiai turgaus prekeiviams išliks tie patys tol, kol sklypas nebus išnuomotas naujam šeimininkui. O kada tai įvyks, dar neaišku, nes aukcionas dar net nepaskelbtas.

Pasak skyriaus vedėjos, aukciono paskelbimo procedūros gali užtrukti iki rudens.

Laukia naujo šeimininko ir mažesnių kainų

Gali nutikti ir taip, kad aukcionas bus paskelbtas, bet norinčių išsinuomoti Biržų ūkininkų turgų neatsiras. Tuomet aukcionas būtų skelbiamas vėl, o šis ratas suktųsi ir suktųsi... Tad turgaus prekeivių viltys, kad nauji šeimininkai visgi atsiras ir sumažins įkainius, gali galutinai sužlugti.

Nors įkainių turgaus prekeiviams specialiai niekas neperžiūrėjo ir nenustatė, nes tai, anot Z. Marcinkevičiūtės, yra laikina, visgi vedėja pripažino, kad galimybė juos pakeisti, visgi yra.

„Jeigu kreiptųsi žmonės arba tai taptų nuolatine kaina, žinoma, būtų galima spręsti. Kalbėtume su savivaldybės vadovais ir teiktume spręsti tarybai. Bet, žinant, kad ši situacija laikina, labai abejoju, ar kažką dabar galima pakeisti... Sunku net pasakyti...“, — dvejojo Z. Marcinkevičiūtė.

Dėl prekeivės Elenos pastebėjimo, kad mokant brangiau už prekybos vietą, savivaldybė galėtų sutvarkyti grindinį, skyriaus vedėja sakė, kad seniūnija tokių dalykų nesutvarkys.

„Kadangi ne visa teritorija būna užimta, nemanau, kad būtų problema pasirinkti kitą vietą, kuri, galbūt, ne tokia problemiška. Bet čia reikėtų žmonėms sutarti su seniūnija, kad pakeistų vietą, nemanau, kad tą padaryti būtų problema“, — svarstė Z. Marcinkevičiūtė.

Vieni – priprato, kiti – pyksta

Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad seniūnijai perėmus turgaus priežiūrą, įkainiai ne taip labai ir padidėjo.

„Nemanau, kad kaina didelė. Tuo labiau, įvertinus tai, kad visur kainos didėja. Prieš mums perimant turgaus priežiūrą, kaina už metrą prekystalio buvo 3 eurai, dabar 3,33 euro. Gal tik didesnė kaina už vietą ant grindinio, kuri pabrango 4 eurais“, — kalbėjo seniūnė.

Ji pripažino, kad prekeivių skaičius šiek tiek sumažėjo. “Surenkamų pinigų ir užpildytų vietų turguje atžvilgiu, jaučiasi, kad didysis „bumas“ praėjo, nes baigiasi daigų prekyba. Dabar turgų palieka ir tie prekybininkai, kurie prekiauja visą sezoną, bet atsiranda ir naujų prekybininkų... Vyksta nuolatinė kaita“, — komentavo K. Unzdėnienė.

Anot jos, prekeiviai įvairiai vertina — vieni priprato prie naujos tvarkos, o kiti vis dar pyksta, pasiguodžia.

Stengėsi išlaikyti turgų

Anot ūkininkų turgaus prekeivių, „prie Misevičiaus“ buvo geriau. R. Misevičius, išsinuomojęs ūkininkų turgų, planų turėjo daug — ne tik išlaikyti prekybvietes turgininkams, bet ir vietoje atidarė kebabinę, dėvėtų drabužių vagonėlį, sutvarkė teritoriją... Tačiau, kaip „Biržiečių žodžiui“ sakė pats ūkininkaujantis R. Misevičius, pabrangus elektros energijai, viskas pradėjo „eiti tik į minusą“.

„Gaudavome tik nuostolius, neuždirbdavome nieko, todėl ir nutraukėme sutartį. Kai pamačiau, kad nieko nebus, laikiau turgų tik tam, kad Biržai jį išsaugotų, apie jokį „biznį“ net kalbos negalėjo būti. Neimdavau pinigų iš močiučių, kurios prekiauja keliais augalėliais, nes iš jų sąžinė imti mokesčio neleisdavo“, — sakė ūkininkas.

Jo nuomone, dabartinė kaina už vieną metrą prie prekystalio, nėra didelė. „Nemanau, kad daug. Nors savivaldybė gal ir galėtų kitaip tuos socialinius reikalus spręsti. Jeigu močiutė atsineša parduoti kokią gėlytę iš darželio ar kelis „cibulius“, tai ji net už tris eurus nesuprekiauja, todėl imti pinigus už vietą, ranka man nekiltų. Bet dabar viskas vyksta tarsi konvejeriu, kas čia kam rūpi... Nors, kita vertus, visi turi susirinkti mokesčius“, — kalbėjo R. Misevičius.