Ryškėja naujas žemės ūkio ir maisto pramonės verslų susidomėjimo objektas – jau kurį laiką jų akį traukia agromaisto sektorius, orientuotas į inovatyvius aukštos pridėtinės vzertės produktus. Inovacijų agentūros ekspertai, apžvelgę pasaulines agromaisto tendencijas, sako, kad tai nulėmė poreikis kurti tvarias maisto sistemas. Jos atlieptų naujus vartojimo įpročius ir turėtų mažesnį poveikį aplinkai.

Agromaisto sektorius apjungia visą maisto gamybos grandinę – nuo žemės ūkio iki maisto pramonės. Tai apima naujosios kartos technologines inovacijas: naują maistą ir alternatyvius produktus (pavyzdžiui, vabzdžių rinką, kultivuotą mėsą, mėsos ir pieno produktų alternatyvas), internetinius restoranus ir e. maisto parduotuves, naujas ūkininkavimo sistemas, agrobiotechnologijas, ūkių valdymo programinę įrangą ir daiktų internetą.

Inovacijų agentūros ekspertai parengė išsamią agromaisto sektoriaus apžvalgą, kurioje pristatomos naujausios pasaulinės šio sektoriaus tendencijos ir analizuojamas sektorius Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad Europoje agromaisto įmonių vertė 2022 m. pasiekė 185 mlrd. JAV dolerių, o pagal viešąjį ir privatų finansavimą žemyne pirmauja Jungtinė Karalystė (1,4 mlrd. JAV dolerių) ir Prancūzija (1,3 mlrd. JAV dolerių).

Pagal Lietuvoje patvirtintas prioritetines sritis, saugus maistas ir tvarūs agriobiologiniai ištekliai patenka į gyvybės mokslų srities prioritetą. Kaip rodo Inovacijų agentūros ekspertų parengta apžvalga, Lietuvoje agromaisto sektorius sudaro reikšmingą šios srities dalį, jo sukuriama BVP dalis 2022 m. siekė 8 proc. ir generavo 3,7 mlrd. eurų, t. y. apie 2 proc. nuo visų Lietuvos įmonių apyvartos.

„Pastebime, kad nors agromaisto sektorius sudaro reikšmingą dalį visos gyvybės mokslų srities prioriteto apyvartos ir eksporto, tačiau jo augimas yra lėtesnis. Tai lemia visa aibė priežasčių. Nors sektorius yra didelis, jam trūksta patirties ir žinių, kaip parduoti savo produktus užsienyje ir tapti pasaulinės tiekimo grandies dalimi. Dalis projektų stringa ties prototipo stadija, nes pritrūksta finansavimo arba infrastruktūros, skirtos pilotuoti prototipus. Koją kiša teisinio reguliavimo spragos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, – sako Inovacijų agentūros Biotech Lab vadovė Jekaterina Kalinienė.

2023-2027 m. laikotarpiu Lietuvoje suplanuotos 34 finansavimo priemonės, skirtos skatinti inovacijas agromaisto sektoriuje. Bendrai į Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros taikymą ir agromaisto sektorių planuojama investuoti apie 700 mln. eurų.

„Mūsų analizė rodo, kad iš šių finansavimo priemonių 5 yra tikslingai orientuotos į agromaisto sektoriaus inovacijas, tam numatyta 52 mln. eurų. 22 priemonės yra bendrosios, kur agromaisto sektoriaus įmonės gali dalyvauti, bet konkuruoja su kitais verslais. Likę finansavimo mechanizmai skirti skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako J. Kalinienė.  

Anot Inovacijų agentūros Biotech Lab vadovės, Lietuva yra įsipareigojusi agromaisto sektorių transformuoti į tvarias maisto sistemas. Tai reiškia, kad visa maisto grandinė – nuo jo gamybos, transportavimo, paskirstymo iki pardavimo ir vartojimo – turėtų daryti neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai, išsaugoti ir atkurti gamtos išteklius, nuo kurių priklauso maisto sistema.

„Mūsų vertinimu, Lietuva daugiau dėmesio turėtų skirti inovacijoms, kurios mažintų ekologinį pėdsaką, saugotų dirvožemio biologinę įvairovę, užtikrintų maistingą ir saugų maistą, padėtų mažinti arba perdirbti daugiau maisto atliekų. Tam gali pasitarnauti įvairiausios technologijos. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ar skaitmenizavimas didina sektoriaus gamybos efektyvumą, o biotechnologijos – naujų maisto produktų gamybos efektyvumą ir augalų derlių bei pasėlių atsparumą, geriną vaisių ir daržovių kokybę bei gyvulių sveikatą, mažina chemikalų naudojimą. Išmanūs inžineriniai sprendimai gali padėti taikyti tokius naujus žaliavų apdirbimo, maisto produktų apdorojimo ir gamybos būdus kaip 3D spausdinimas, liofilizacija ar robotizacija“, – sako J. Kalinienė.

Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ startuolių duomenų bazė rodo, kad šiuo metu agromaisto sektoriuje yra užsiregistravę 28 startuoliai. J. Kalinienės teigimu, gerais pavyzdžiais galima įvardinti didžiausią Europoje vertikalų ūkį „Leafood“, kuris pernai pritraukė 6,45 mln. eurų investicijų, vabzdžių baltymų ingredientų sprendimus maisto pramonei kuriančią „Divaks“, mikroproteinų gamyboje besispecializuojančią „BioGNR“, šaltyje džiovintų produktų rinkoje proveržį padariusį „Supergarden“ ir kitus.