ŽŪM ir sodininkai – prieš Aplinkos ministerijos iniciatyvas dėl riboženklių
Aplinkos ministerijos (AM) siūlymas įpareigoti matininkus tik elektroniniais, o ne registruotais laiškais informuoti žemės sklypų savininkus apie jų ribų nustatymą ar pokyčius sulaukė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasipriešinimo.
Sodininkų atstovai taip pat sutinka, kad registruoti laiškai šiuo atveju būtini. Jie pritaria, kad elektroniniais laiškais būtų galima žmones informuoti apie susirinkimus ar sodų bendrijose planuojamas statybas, remontą ar kitas veiklas.
Sodininkus vienijančių organizacijų vadovai taip pat nepritaria AM iniciatyvai leisti sklypų savininkams nuspręsti, ar jų žemėje turi būti įsmeigti riboženkliai. Pasak jų fizinis jų atvaizdavimas yra labai svarbus, tuo metu ministerija tikina, kad riboženkliai trukdo žemės ūkio darbams.
ŽŪM ir sodininkai: laiškai – tik registruotu paštu
AM inicijuojamos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisos numato, kad elektroninius pranešimus sodininkams matininkai turėtų siųsti apie žemės sklypo ribų ženklinimą, riboženklių statymą, jų korekcijas.
Tačiau ŽŪM sako, kad informacija tik elektroniniais laiškais gali būti tik vienas iš informavimo būdų, tačiau taip pat siūlo neatsisakyti ir registruoto laiško.
„Pasitaiko atvejų, kai yra nežinomi elektroninio pašto adresai ar jie pakeisti apie tai nepranešant oficialioms institucijoms. Be to, gali pasitaikyti atvejų, kai žemės sklypo savininkas mirė, o paveldėtojai dar nėra įgiję nuosavybės teisės pagal paveldėjimą, todėl paveldėtojų gali nepasiekti informacija apie greta paveldimo žemės sklypo vyksiančius matavimus“, – sakoma ŽŪM išvadoje dėl pataisos.
Apie 600 bendrijų vienijančios Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vytautas Zulonas pritaria, kad visos priemonės būtinos pranešant apie jautrius klausimus – matavimus, sklypų ribų pokyčius.
„Turi būti užtikrinama, kad žmogus gautų tokią informaciją. Žmogus turi teisę ginčyti sprendimus (dėl sklypų ribų – BNS), jeigu su jais nesutinka. Jeigu po faktų, po metų sužinos, kad buvo padaryta pokyčių, jam sudėtinga būtų ginčyti, todėl šiuo atveju turi būti naudojamos visos įmanomos priemonės susisiekti“, – BNS teigė V. Zulonas.
Pasak jo, paštu siųsti informaciją brangu, nes registruotas laiškas kainuoja apie 2,5–3 eurus, tačiau sklypų matavimai nedažni, tuo metu ne visi žmonės turi elektronines ryšių priemones ar moka jomis naudotis.
„Per 30 metų, kol sodų bendrijose buvo atliekami kadastriniai sklypų matavimai, buvo padaryta daug klaidų ir sodininkai su tuo skausmingai susiduria, ypač matuojant kelius – tada reikia išsiųsti daug pranešimų apie galimas žmonių sklypų korekcijas“, – BNS kalbėjo jis.
Pasak V. Zulono, žmonių, kviečiamų į matavimus, ratas dar labiau susiaurėja, jeigu gretimi sklypai jau išmatuoti.
AM: riboženkliai trukdo žemės ūkio darbams
Be to, Aplinkos ministerija siūlo leisti pačiam žemės savininkui nuspręsti, ar sklypo ribos vieta bus paženklinta riboženkliais. Jos teigimu, tai nebūtina, nes riboženkliai būna sunaikinami arba sugadinami, nes trukdo žemės ūkio darbams.
„Jei žemės sklypo savininkas nuspręs, kad žemės sklypo ribos vietovėje neturi būti paženklintos riboženkliais, savo atsisakymą turės įrašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte“, – sako ministerija.
Tokiu atveju, žemės savininkui, kaip ir kitiems su sklypu besiribojančių sklypų savininkams, matininkas vietovėje tik parodys nustatytas sklypo ribas. Dabar visais atvejais sklypo ribas reikia paženklinti.
V. Zulonas BNS teigė, kad sklypų ribas reikėtų žymėti visais atvejais. „Bendraudamas su žmonėmis dažnai matau, kad jie nesupranta, kas yra riboženkliai, mano, kad pasistatė tvorą pagal savo įsivaizdavimą, tai ji ir yra sklypo riba, nepaisant to, kad ta riba gali būti visai kitoje vietoje. Tai tas fizinis atvaizdavimas yra labai svarbus ir naudingas žmonėms, kad pamatytų, ar statiniai tos ribos neperžengė, ar želdiniai“, – teigė V. Zulonas.
Tuo metu Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos, kuriai priklauso pusšimtis sodo bendrijų, pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad riboženklių galėtų nebūti išskirtiniais atvejais – jeigu jie tikrai trukdytų dirbti žemę. „Jeigu žmonės dirba žemę ir trukdo pačiam savininkui, jie nekenkia ir ribojantis su valstybine žeme“, – sakė jis.
J. Ravinio teigimu, ministerijos siūlomas riboženklių tvarkos liberalizavimas gali pakenkti – jis klausia, kaip elgtis sklypo, kurio savininkas atsisakys riboženklių, kaimynams. Be kita ko, jis pabrėžė žinantis atvejų, kai riboženklius tyčia ištraukia šalia esančių sklypų savininkai.
„Tada reikia vėl kviestis matininkus ir mokėti už riboženklių įkalimą ir gaunasi kivirčai“, – aiškino J. Ravinis, tikinantis, kad riboženkliai reikalingiausi tada, kai sklypas dažnai perleidžiamas. – Jeigu žmonės šalia gyvena 20 ar 60 metų, žino, kur ribos yra.“ Jis mano, kad „pakeitimus užsakė“ ūkininkai arba matininkai, kad „jiems būtų patogiau“.
AM skaičiavimais, nauja tvarka leistų sutaupyti 3,27 mln. eurų. Sodininkų draugijos duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 1368 sodo bendrijos, kuriose yra apie 200 tūkst. sklypų.
