Dėl sodininkų bendrijų ateities pasisakė Konstitucinis teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas posėdyje priėmė sprendimą grąžinti prašymą dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pareiškėjams – Seimo nariui Simonui Gentvilui ir grupei parlamentarų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, prašyme turi būti aiškiai išdėstyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir pateiktas jos teisinis pagrindimas, remiantis konkrečiomis teisės normomis. Pažymima, kad šių esminių elementų pateiktame prašyme trūksta.
Šia žinia išplatintame pranešime pasidalino Vytautas Zulonas, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ vadovas. Pranešime nurodoma, kad, einant aplinkos ministro pareigas, S. Gentvilas inicijavo naujo įstatymo rengimą, kuriuo būtų apibrėžta visų bendrijų – daugiabučių, gyvenamųjų namų, garažų ir kt. – veikla.
Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas buvo panaikinti Sodininkų bendrijų įstatymą ir išbraukti visas nuorodas į tokias bendrijas iš kitų teisės aktų. Visa įstatymų paketo apimtis siekė 14 skirtingų teisės aktų.
Panaikinus Sodininkų bendrijų įstatymą, sodų teritorijos būtų perduotos savivaldybėms ir taptų visaverčiais gyvenamaisiais kvartalais. Esą savivaldybės tuomet pradėtų tiesti šaligatvius, asfaltuoti gatves, statyti poliklinikas, mokyklas ir civilinės saugos objektus.
Sodininkų organizacijos kritikavo šią iniciatyvą. Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas V. Zulonas tvirtina: visų pirma siūlomas įstatymas nebūtų panaikinęs sodininkų bendrijų ir nespręstų teritorijų ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimų – šios nuostatos liktų galioti. Be to, savivaldybės, ypač didžiųjų miestų, vangiai investuoja į sodininkų bendrijas, nes jos dažnai patenka į neprioritetines teritorijas ir neturi pakankamo gyventojų tankio. Taip pat reikia turėti omenyje, kad daugumos sodininkų teritorijų gatvės yra siauros, nepritaikytos intensyviam transportui, todėl infrastruktūros plėtra čia sudėtinga.
Vienas iš esminių pokyčių, kuriuos būtų patyrę sodininkai, – sodo teritorijos sąvokos panaikinimas. Šiuo metu tai – bendruoju planu bendrijai priskirta teritorija, kurioje leidžiama tik individuali statyba, o sprendimus dėl plėtros priima narių susirinkimas.
Svarstoma, kad siūlomi pakeitimai, tikėtina, būtų buvę palankesni didžiųjų miestų nekilnojamojo turto plėtotojams.
Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais, sodininkus vienijančiomis organizacijomis pradėjo naują iniciatyvą – peržiūrėti sodininkų bendrijų veiklos iššūkius ir tobulinti teisinį reglamentavimą taip, kad teisėkūros procesas ir sprendiniai būtų pagrįsti realiais žmonių poreikiais ir problemomis.
Sodininkų organizacijos palankiai vertina šią iniciatyvą ir tikisi, kad ji prisidės prie sklandesnės sodininkų bendrijų transformacijos į gyvenamuosius rajonus ten, kur tai aktualu, o mėgėjiškos sodininkystės atveju leis tęsti veiklą be perteklinių reikalavimų.
