Šiemet minėjome seniausio Lietuvoje įsteigto Aukštaitijos nacionalinio parko 50-čio jubiliejų. Parkas, pasižymintis unikalia gamtine įvairove, kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų, keliautojų. Garsėja savo Bitininkystės muziejumi Stripeikiuose, kultūriniais ir sporto renginiais, žygiais parko ežerais ir upėmis.

Labai seniai, dar dirbant Ignalinos žuvininkystės ūkyje, Respublikinėje gamtos tyrimo laboratorijoje vyr. ichtiologu, tuomet tiriant parko vandens telkinius, buvo kilusi idėja turėti ne tik Bitininkystės muziejų, bet ir gyvą ichtiologinę ekspoziciją, kitaip tariant – mini akvariumą. Parko vandenyse aptinkama apie 40 žuvų rūšių, iš kurių 29 neršia vietiniuose telkiniuose. Iš viso respublikos vidaus vandenyse aptinkamos 66 žuvų rūšys. Manau, kad net patys rimčiausi užkietėję žvejai mėgėjai vargu ar pažįsta bent pusę žuvų rūšių, gyvenančių mūsų vandenyse. Tikslinga būtų eksponuoti mūsų ežerų ir upių žuvų rūšis, kurių nedaug turi Klaipėdoje esantis Jūrų muziejus (ten dominuoja egzotinės žuvų rūšys). Žinoma, konkuruoti su Jūrų muziejaus žuvų įvairove (turi 180 žuvų rūšių) niekas nesiruoštų, bet mūsų vidaus vandenų žuvų rūšių, kiek man žinoma, pas juos ne itin daug. 

Be parke esančių žuvų rūšių verta eksponuoti 4 vėžių rūšis, iš kurių 2 yra invazinės ir kurias leidžiama gaudyti be laiko apribojimo. Manau, lankytojams būtų įdomu pamatyti ir susipažinti su dauguma vandens bestuburių gyvūnų, kuriais daugiausia minta ir žuvys. Laikant vietinę ichtiofauną, lankytojai turėtų galimybę susipažinti ir su vandens augalais. Dauguma net vandens lelijų neskiria nuo lugnių, painioja nendres, meldus ir švendrus, nekalbant, kiek yra kitų vandens augalų. Kaip būtų įdomu pamatyti ir ežerinę lobeliją, kuri praktiškai tik pas mus auga keliuose parko ežeruose, arba puslėtąją aldrūnę, kuri ilgą laiką buvo laikoma Lietuvoje išnykusi. Dar galima būtų į ekspoziciją „įkomponuoti“ šalies varliagyvius ir roplius, kurių turime labai nedaug rūšių (tik 17). 

Jeigu tą idėją palaikytų parko direktorius Gedas Kukanauskas, rajono savivaldybės vadovai ir mūsų Seimo narys Bronis Ropė, manau, tokiam objektui atsirasti nebūtų didelių problemų. Beje, teko stebėti Seimo posėdį, kuriame buvo svarstomos žuvininkystės problemos. Tuomet gerb. B. Ropė užsiminė apie subankrotintą Strigailiškio žuvivaisos įmonę, turinčią unikalų savitakinį inkubatorių. Ten beveik nereikia energetinių sąnaudų, paduodant vandenį vertingų žuvų inkubacijai. Tai turėtų būti vėl atkurta. 

Grįžtant prie siūlomos idėjos, nereikia milijoninių investicijų ir didelių erdvių (patalpų). Manau, kad tam reikalui tiktų rūsio patalpos, esančios ANP Gamtos mokykloje. Derėtų prie projekto turėti mini ekspoziciją, atspindinčią ir šio krašto žvejybos papročius, akcentuojant unikalią tradiciją – poledinę žvejybą su „boba“. Laikui bėgant, išsprendus Strigailiškio žuvivaisos įmonės ir tvenkinių problemos teisinį statusą, galima būtų pagalvoti apie kavinukę, siūlančią svečiams įvairių žuvų patiekalus.