Lietuvoje yra per 20 tūkst. gyvenviečių – miestų, miestelių, kaimų. Kokios Lietuvos gyvenvietės pavadinimas yra pats ilgiausias? Išnagrinėję visą Lietuvos gyvenviečių sąrašą, kurį galima rasti Registrų centro atvirų duomenų bazėje, atskleisite, kad Lietuvoje yra dvi gyvenvietės, kurių pavadinimuose yra po 21 raidę, 8 gyvenvietės, kurių pavadinimuose yra po 20 raidžių, 14 gyvenviečių, kurių pavadinimuose yra po 19 raidžių ir 21 gyvenvietė, kurių pavadinimuose yra po 18 raidžių. Tikriausiai nenustebinsime pasakę, kad visų šių gyvenviečių pavadinimai susideda iš dviejų ar, vienu atveju, netgi 3 žodžių. Jei skaičiuosime tik gyvenvietes, kurių pavadinimus sudaro tik vienas žodis, tuomet pirmauja du pavadinimai, kuriuose yra po 16 raidžių. Dar 6 gyvenviečių pavadinimai yra iš 15 raidžių. Dėmesį kreipėme tik į gyvenvietes, kuriose, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, gyveno bent vienas žmogus – išnykusių gyvenviečių neįtraukėme.

Ilgiausi Lietuvos gyvenviečių pavadinimai

21 raidė. Ilgiausio pavadinimo titulą Lietuvoje dalijasi dvi gyvenvietės. Abiejų jų pavadinimuose yra po 21 raidę. Abi yra Vilniaus apskrityje. Viena jų – Keturiasdešimt Totorių, kaimas Vilniaus rajone, kuriame 2021 m. gyveno 376 gyventojai. Šiame kaime gyvena itin daug totorių tautinės mažumos atstovų. Pasak legendų, kaimo pavadinimas kilo iš vieno čia kadaise gyvenusio totoriaus, turėjusio 4 žmonas ir 40 vaikų.

Kita – Šalčininkėlių Tartokas, kaimas Šalčininkų r., kuriame gyvena 16 gyventojų. Šis kaimas iš Tartoko į Šalčininkėlių Tartoką, siekiant atskirti jį nuo kito kaimo pavadinimu Tartokas (toks kaimas yra ir mūsų rajone, Kazitiškio sen.) Šalčininkų rajone, buvo pervadintas visai neseniai – 2016 m.

20 raidžių pavadinimus turi 8 gyvenvietės. Tarp jų ir miestelis ilgiausiu pavadinimu – Nemunėlio Radviliškis Biržų r. Ten gyvena 458 gyventojai.

Tarp kaimų, kurių pavadinimai yra iš 19 raidžių, yra ir du mūsų rajono kaimai. Tai Naujasis Daugėliškis (235 gyventojai) ir Naujoji Katinautiškė (2 gyventojai).

18 raidžių pavadinimus turinčių gyvenviečių – ir miestas ilgiausiu pavadinimu. Tai 1381 gyventoją turintis Kudirkos Naumiestis Šakių r. Tokio ilgio pavadinimą turi ir dar vienas miestelis: 1087 gyventojus turintis Žemaičių Naumiestis Šilutės r. Tarp kaimų, kurių pavadinimai yra iš 18 raidžių, vėl gi yra du mūsų rajono kaimai – Senasis Daugėliškis (26 gyventojai) ir Senoji Katinautiškė (3 gyventojai).

Lietuvoje yra keturios gyvenvietės, kurių pavadinimai yra iš vieno 16 raidžių ilgio žodžio, taip pat yra šešios gyvenvietės, kurių pavadinimų ilgis yra 15 raidžių.

Trumpiausi gyvenviečių pavadinimai

Trumpiausi Lietuvoje egzistuojantys gyvenviečių pavadinimai yra vos 3 raidžių. Tai Ūta ir Aza. Lietuvoje yra net 9 kaimai, kurių pavadinimas yra „Ūta“. Šis žodis reiškia „lydykla“, „trobelė“. Didžiausias taip pavadintas kaimas yra Molėtų r. savivaldybė, jame gyvena 97 gyventojai. Kaimas, kuris vadinasi Aza, yra mūsų rajone, netoli Vaišniūnų. Jame 2011 m. gyveno 4 gyventojai. Iki XX a. vidurio šis kaimas buvo vadinamas Oaze (pagal lenkišką Oaza). Trumpiausias miesto vardas Lietuvoje – Seda.

Linksmiausi kaimų pavadinimai

Plungės r. yra Glaudžių kaimas. Raseinių r. – Bedančiai. O štai mūsų rajone – Rojus. Švenčionių r. yra Šlapimas, o Panevėžio r. – Pakaušiai, Molėtų r. yra Kraujaleidžiai, o Kaišiadorių r. – Lašiniai. Įdomi istorija su Jonavos r. Ten susirinko pusė Europos. Tame rajone yra Šveicarija, Londonas, Venecija ir Paryžius. Kauno r. prie Karmėlavos yra Kaukazo kaimas, Trakų r, – Varšuvėlė, o Zarasų r. – Madagaskaras, Pakruojo r. – Ryga, o Trakų r. – Jeruzalė. Dar yra kaimai Naujiena, Keturnaujiena, Ilgoji Lova, Purnuškės, Skaistakaimis, Kaimynai, Grybai, Starka, Fliorencija, Kūčios, Lokiai, Kambariukas, Puskelniai, Pavydai, Vaiduokliai, Geišos, Burbekliai, Pelėdnagiai, visiems gerai žinomi Bezdonys, Mėšliai (taip vadinasi rytinė mūsiškių Ceikinių dalis) ir daugelis kitų juokingų pavadinimų. Kas dėl Mėšlių, tai buvęs Ceikinių seniūnas Juozas Velička pasakojo, kad kai gimdavo vaikas Mėšliuose, tėvai prašydavo dokumentuose rašyti, kad gimė Ceikiniuose. Kažkaip nepatogu prisipažinti, kad esi iš Mėšlių.

Dar juokingesni kai kurie gamtos objektų pavadinimai. Yra Kiaulės nugara. Tai sala Kuršių mariose, prie tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėdos m. Aukštapelkė Meškos šikna – Šalia Marcinkonių kaimo Varėnos r. Lašinių piliakalnį rasite Kaišiadorių r., ežerą Arkliašūdį – Švenčionių r., Labanoro girioje, ežerą Pravalas – ir  Molėtų r., ir mūsų rajone, ir dar ne vieną.

Kupiškyje yra dendrologinis parkas Uošvės liežuvis, prie jau minėtų Marcinkonių rasite Gaidžių kopą. Zarasų r. teka upė Rūra, Telšių r. čiurlena Žarnos upelis, o Prienų krašto muziejaus padalinys vadinasi Šilavoto davatkynas. Juodkrantėje dar yra Avino kalnas, o Trakų r. – Gėjaus pelkė su Gėjuko ežerėliu.

Naujas vietovardis gali gimti bet kada

Pasak etnologo Liberto Klimkos, dar ir dabar gali gimti naujų vietovardžių, nes šis procesas yra nesibaigiantis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus apsigyvena vietovėje, kurios senojo pavadinimo nežino, gali jai suteikti naują. „Nauji vietovių pavadinimai gali atsirasti ir to norint, ir nenorint. Tarkime, kažkur apsigyvena Petras, o aš pradėsiu nuolat sakyti: „Einam į Petrines.“ Pamažu ta vietovė ir bus žinoma tokiu pavadinimu. Tačiau jeigu naujakurys gerbia žemės kalbą, jis turėtų išaiškinti, kaip ta vietovė buvo vadinama anksčiau“, – sako L. Klimka. Jo tikinimu, patys naujausi pavadinimai yra suteikti Visaginui, kuris anksčiau buvo vadinamas Sniečkumi, ir Elektrėnams.

Anot L. Klimkos, Lietuvos kraštovaizdis ypač keitėsi sovietmečiu, kai buvo vykdoma melioracija, naikinami vienkiemiai, kūrėsi kolūkinės gyvenvietės. Pavyzdžiui, nuo 1959-ųjų per 30 metų iš gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta 5600 kaimų pavadinimų.