Lietuvos kiaulių augintojų asociacija Seimo nariams pateikė siūlymus dėl sanitarinių apsaugos zonų teisinio reguliavimo pakeitimo.

„Teikiame pastabas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės teikiamo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 (SŽNSĮ) 53 ir 141 straipsnių pakeitimo projekto (Projektas), kuris bus svarstomas š. m.  gruodžio 14 d. Seimo posėdyje.

Prie didesnių gyvulininkystės ūkių visuomet buvo privaloma turėti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Gyvulininkystės ūkiai skleidžia nemalonius kvapus, triukšmą, išmetami oro teršalai, todėl jau apie 50 metų Lietuvoje galioja teisės aktai, draudžiantys žmonėms apsigyventi ypatingai arti fermų – taip vadinamoje SAZ. Gyventojų ir gyvulininkystės objektų konfliktų atsiradimą sprendė ir tebesprendžia SAZ, jeigu SAZ yra tvarkingai įforminta, jo yra laikomasi ir jei į SAZ-e nėra gyventojų.

Prie visų didelių gyvulininkystės objektų SAZ buvo nustatytas jų pastatymo metu iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo. Šie SAZ buvo įtraukti į žemėtvarkos žemėlapius, šiuose SAZ nebuvo gyventojų, o apie šiuos SAZ buvo žinoma visoms suinteresuotoms tarnyboms, žemėtvarkos institucijoms, savivaldybėms, architektams ir pan. Lietuvos Respublikos teisės aktai perėmė LTSR laikais galiojusius SAZ atstumus ir juos įtvirtino 1992 m. LRV nutarimu Nr. 343, o nuo 2020 m. šie dydžiai perkelti į SŽNSĮ. Dėl valstybės institucijų aplaidumo žemės reformos metu, ženkli dalis SAZ apribojimų, nebuvo tinkamai įregistruoti. 

Valstybės institucijos šią klaidą pripažino ir sukūrė teisinį mechanizmą klaidoms ištaisyti – įrašant SAZ apribojimus ten, kur jie nebuvo įrašyti dėl žemėtvarkos institucijų darbuotojų kaltės. Remdamiesi šiuo teisiniu mechanizmu ūkiai atkakliai bandė įregistruoti jiems priklausančius SAZ, tačiau susidūrė su daugybe dirbtinių kliūčių įregistruojant SAZ. Susidurta su nuolatiniu NŽT prie ŽŪM atsirašinėjimu vilkinant atrašymų laiką maksimaliais terminais, nenoru ir priešinimusi įregistruoti SAZ. 

Nors ne kartą kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, į žemės ūkio ministrus, bei į NŽT, ne visi ūkiai suspėjo įregistruoti SAZ laiku. Akivaizdu, kad esant tokiam valstybės institucijų neveikimui ir priešinimuisi, patys ūkio subjektai negalėjo įregistruoti SAZ iki įstatyme nustatyto 2022-12-31 dienos termino. Po šio termino bus reikalaujama gauti savininkų sutikimus, todėl įregistruoti SAZ taps neįmanoma. SŽNSĮ nustatyta, kad neįregistravus SAZ, nuo 2025-01-01 veikla negalima. Niekas nesirūpina,  kad teisėtai veikę gyvulininkystės objektai galėtų veikti ir po 2025-01-01 dienos.

Kadangi per 30 metų dėl kai kurių valstybės ir savivaldybių institucijų aplaidumo, teisės aktų reikalavimų nepaisymo ir kontrolės nebuvimo prie kai kurių gyvulininkystės objektų gyventojai vis tik apsigyveno SAZ teritorijose, vis garsiau pasigirsta tokių SAZ apsigyvenusių asmenų reikalavimai apriboti ar net sustabdyti gyvulininkystės ūkių, prie kurių jie patys sąmoningai įsikūrė, veiklą.

Pastaruoju metu taisant klaidas ir registruojant AB ,,Vilniaus paukštynas“ SAZ kilo didelis ažiotažas, kadangi SAZ teritorijoje apsigyveno ypatingai daug asmenų, įsikūrė visuomeniniai objektai. Niekas nesigilina, kodėl taip atsitiko.  Seimo nariai siekdami išspręsti problemas prie vieno objekto Rudaminoje, suskubo taisyti SŽNSĮ,  tačiau šis taisymas sukuria naujas problemas, kurios užkraunamos visiems Lietuvos gyvulininkystės ūkiams, net tiems, kurie jau įregistravo SAZ.

Vietoje to, kad elementariai pratęsti SAZ registravimo klaidų taisymui numatytą terminą ir ramiai išdiskutuoti galimas visoms pusėms tinkamas išeitis, imtasi skubiai gelbėti į konkrečios įmonės SAZ patenkančius gyventojus ir susirūpinta jų teisėmis, o kitų ūkio subjektų teisės ignoruojamos ir į jų pasiūlymus neatsižvelgiama.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 ir 141 straipsnių pakeitimo projektas buvo pateiktas vos prieš savaitę ir  ypatingai skubiai apsvarstytas LRS Seimo Aplinkos apsaugos komitete.  Nors problema yra ilgalaikė ir sudėtinga, o SAZ labai aktualus gyvulininkystės ūkiams, tačiau  buvo išvengta projekto svarstymo Kaimo reikalų komitete, bei taip pat procese nedalyvavo Žemės ūkio ministerija – pati svarbiausia institucija SAZ temoje. 

Išvengus Žemės ūkio reguliavimą vykdančių institucijų, pasiremta tik vieno konkretaus objekto SAZ-e gyvenančių asmenų istorijomis ir emocijomis ir ieškota būdų padėti būtent jiems. Nebuvo pateikta jokia analitinė informacija, aptarta SAZ įregistravimo valstybėje ir klaidu atitaisymo proceso situacija, gyventojų ir ūkio subjektų tolimesnio koegzistavimo galimybes nusakanti analitinė medžiaga, nebuvo kreiptasi į ekspertus ir pan.

Dėl skubos nutarta visiškai atsisakyti įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Nebuvo išdiskutuota ir atsakyta nei kaip bus įregistruoti SAZ ūkiams, kuriems NŽT dėl lėšų trūkumo nespėjo įregistruoti SAZ, neaišku koks bus statusas SAZ, kurie tam pačiam ūkiui buvo įregistruoti atskiriems sklypams skirtingais laikotarpiais. Neaišku kodėl staiga nutariama leisti klaidų atitaisymo metu suformuotoje SAZ panaikinti draudimą statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus, tačiau uždraudžiama keisti žemės paskirtį. Įžvelgiame pavojų, kad tokiu būdu žemės ūkio paskirties žemėje SAZ teritorijoje susidaro galimybė įsikelti dar daugiau gyventojų/pseudoūkininkų ir problemų mastas tik didės.

Apibendrinant, manome, kad Projektu siūlomo teisinio reguliavimo galimos pasekmės nebuvo įvertintos, nors dėl šio reguliavimo svarbos ir apimties jau dabar aišku, kad tai gali sukelti sunkiai suvaldomus reiškinius. Manome, kad tokios svarbos teisės normos negali būti priimamos šitaip skubotai. Todėl siūlome nepritarti įstatymo projektui ir siūlome jį grąžinti tobulinimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome:

Nepritarti SŽNSĮ projektui ir grąžinti tobulinimui;

Užtikrinti, kad būtų užbaigtas dėl valstybės institucijų kaltės įstrigęs sanitarinių apsaugos zonų duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą procesas. Šiuo tikslu būtini tokie veiksmai:

Galiojančio SŽNSĮ 140 str. 2 dalies punkte nustatytas terminas  (142 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.) turėtų būti pratęstas bent iki 2024 sausio 1 d. Atitinkamai, šiuo metu numatytas SŽNSĮ 143 straipsnio įsigaliojimo terminas (įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.) turėtų būti pratęstas iki 2026 sausio 1 d.;

Nacionalinė žemės tarnyba turėtų būti įpareigota vykdyti teisės aktais jai priskirtas funkcijas ir realiai suteikti ūkio subjektams administracinę paslaugą pagal SŽNSĮ normų pagrindu jų pateiktus prašymus“, – pranešime rašo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.