Gerinant verslo aplinką ir sudarant palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus mugėse ir įvairiuose renginiuose, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti licencijų reglamentavimą ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis.

Anot ministerijos, dabar Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, iškreipiančių konkurenciją, pavyzdžiui, kai kuriose vietose ar renginiuose galima prekiauti tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais.

„Šiuo metu yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai renginių metu yra sudaromas barjeras prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. (...) Masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais (alumi ir sidru) (...) neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais, alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais“, – nurodo ministerija.

Parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose siūloma leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir sidru (iki 8,5 proc.), natūralios fermentacijos vynuogių vynu, vaisių vynu, kitais fermentuotais gėrimais ir alkoholiniais kokteiliais (iki 15 proc.). 

Be to, siūloma nustatyti, kad po kaimus važinėjančiose automobilių parduotuvėse būtų leidžiama prekiauti iki 8,5 proc. stiprumo alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, sidru.  

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

„Toks didelis skirtingų licencijų skaičius ne tik suponuoja painiavą licencijos prašytojams, kurie norėdami vykdyti veiklą, turi įsigyti pasirinktos rūšies licenciją, bet ir licencijas išduodančioms institucijoms“, – teigia ministerija. 

Be to, siūloma numatyti galimybę rengti degustacijas ne tik parodose ir mugėse, bet ir šių gėrimų gamybos įmonių  patalpose.

„Draudimas vykdyti degustacijas alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose neturi poveikio alkoholio vartojimo prieinamumo didinimui ir vartojimo skatinimui, nėra tikslingas ar proporcingas. Degustacijos metu gamintojai turės galimybę didinti savo produkcijos žinomumą išimtinai pristatant savo gėrimus“, – teigia ministerija.

Be kita ko, ministerija siūlo išplėsti kai kurias reklamos išimtis – siūloma, kad reklama nebūtų laikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. 

Taip pat nurodoma, kad „Bolt“, „Wolt“, „Last Mile“, Pigu.lt, Amazon.com ir kitoms bei internetinėms tarpininkavimo platformoms sudėtinga savo puslapiuose eksponuoti partnerių parduodamus alkoholinius gėrimus ir pateikti jų kainas – juose pateikta informacija laikoma reklama. 

Todėl siūloma nustatyti reklamos ribojimų išimtį, pagal kurią leistina informacija galėtų būti pateikiama ne tik prekybos ar viešojo maitinimo vietose, alkoholį gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, bet ir oficialiose socialinių tinklų paskyrose ar tarpininkų platformose.

Ministerijos teigimu, projektas turi būti pateiktas notifikuoti Europos Komisijai.

Asociacija: siūlymai plėsti alkoholio prekybą renginiuose yra minimalūs, bet logiški

Ministerijos siūlymas keisti alkoholinių gėrimų licencijavimą ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis renginiuose yra minimalūs, nekeičiantys valstybės politikos krypties, tačiau logiški ir reikalingi, sako Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka. 

„Pasiūlymai yra logiški, racionalūs ir tikrai nekeičiantys, nors kas nors ir bandys sakyti, jie tikrai nekeičia valstybės krypties alkoholio politikos atžvilgiu“, – BNS antradienį sakė M. Zakarka.

Anot jo, iki šiol Lietuvoje buvo „keista situacija“, kai mugėse, parodose ir įvairiuose renginiuose prekiauti leista pagal gėrimų rūšį ir jų gamybos būdą, o ne pagal jų stiprumą. 

„Kas liečia konkurencinius dalykus, Lietuvoje turėjome laba keistą situaciją, kai išskyrėme tam tikrus produktus leisdami prekiauti tam tikroje vietoje ne tik pagal laipsnius, bet ir gamybos būdą. Vakarų Europoje tokių išskyrimų nėra, jei yra tam tikri ribojimai, jie ribojami per laipsnių skaičių dažniausiai arba suteikiant teisę savivaldybėms spręsti dėl įvairių renginių ir panašių vietų“, – BNS sakė M. Zakarka.

„Turėjome situaciją, kai pagal dabartinį reguliavimą iš esmės prekiauti buvo galima tik alumi ir sidru, nors vyksta įvairūs renginiai ir galbūt auditorija nebūtinai nori būtent šitų gėrimų ir kodėl yra blogai suvartoti tą pačią vyno taurę, kartais atrodydavo absurdiška ir neaišku, arba savivaldybės turėdavo ieškoti įvairių apėjimų per kurortines zonas, jų suteikimą ir panašiai. (...) Turėjome šventinį laikotarpį, savivaldybės savo aikštes paskelbė kurortinėmis zonomis, kad jose galėtų prekiauti prekybininkai karštu vynu, tai skamba šiek tiek absurdiškai“, – pasakojo asociacijos vadovas. 

Jo vertinimu, siūlomos pataisos yra bandymas pataisyti tam tikras spragas, kurios atsirado iš esmės keičiant įstatymą 2017 metais. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose siūlo leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir sidru (iki 8,5 proc.), natūralios fermentacijos vynuogių vynu, vaisių vynu, kitais fermentuotais gėrimais ir alkoholiniais kokteiliais (iki 15 proc.). 

Dabar masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais – alumi ir sidru, neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais gėrimais.

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

Be to, siūloma numatyti galimybę rengti degustacijas ne tik parodose ir mugėse, bet ir šių gėrimų gamybos įmonių patalpose.

„Manome, tai labiau aktualu mažiesiems gamintojams, kurie turi tam tikras mažas patalpas, kuriose vykdo gal ne tik gamybos, prekybos, bet gal ir edukacinę veiklą nori vykdyti, tai labiau aktualu būtų jiems“, – sakė M. Zakarka.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ministerija registravo gruodžio 29-ąją.