Ne visos gatvės yra asfaltuojamos arba remontuojamos tokiu greičiu, kaip norėtųsi gyventojams. Kai kurie prie žvyrkelių gyvena ištisus dešimtmečius ir niekaip nesulaukia, kada gi jų gatvė bus išasfaltuota, nors kitur gi valdžia staiga ima ir išasfaltuoja net ir į niekur vedančias gatves. Ir jei anksčiau gyventojai galėdavo sukaupti nuosavų pinigų ir, prisidėję 30 proc. prie darbų kainos gauti prioritetinę vietą kelių priežiūros ir plėtros programoje, dabar savivaldybė nusprendė reikalus gerokai apsunkinti ir kartelę pakėlė net iki 50 proc. prisidėjimo.

Kai kurie politikai svarstė, kodėl gi taip skubiai priimami tokio masto pakeitimai ir kaip tai paveiks jau dabar sudarytą kelių asfaltavimo eilę. Vis dėlto, kaip jau tampa tradicija, valdantiesiems kitų politikų nuogąstavimai buvo nė motais – tvarka pakeista, tad dabar visi, kurie taupė pinigus valdininkų užmirštų kelių asfaltavimui, gali tęsti pinigų taupymą ir viltis, kad kai tuos pinigus sutaupys, savivaldybė nesugalvos ir vėl pakelti kartelės.

Pakėlė kartelę, atsisakė kelių vertinimo kriterijų

Savivaldybės administracija nurodo, kad naujas savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašas parengtas atsižvelgiant į patvirtintas teisės aktų nuostatas.

Planuojama, kad pokyčiai lems ekonomišką ir efektyvų KPPP finansavimo lėšų, skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, prižiūrėti, saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, šiuos kelius inventorizuoti, paskirstymą ir panaudojimą, siekiant užtikrinti kuo geresnę kelių kokybę.

Kaip aiškino savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, naujame apraše yra ir daugiau pakeitimų.

„Kiekvienais metais programos finansavimo lėšos skirstomos nuo bendros savivaldybei skiriamų lėšų sumos ne mažiau kaip 50 procentų keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti, ne mažiau kaip 10 procentų naudojama darnaus judumo priemonėms, ne mažiau kaip 5 procentai naudojama daugiabučių namų kiemų ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

Kėdainių miesto seniūnijai skiriami 40 procentų nuo likusios sumos, o Kėdainių rajono kaimiškosioms seniūnijoms – 60 procentų likusios sumos.

Atsisakome prioritetų, kurie buvo numatyti parinkti pagal kelių būklę, skirstomą į „patenkinamą, blogą ir labai blogą“, nes šie prioritetai yra labai abstraktūs ir juos sunku įvertinti“, – sakė A. Žvikas.

Ir, be abejo, jis pridūrė, kad prioriteto nebegaus tos gatvės ir kiemai, kurių dangos remonto dalį darbų savanorišku indėliu apmoka fiziniai ar juridiniai asmenys, jei prisidedama suma yra mažesnė nei 50 proc. Kitaip sakant, galite pasiūlyti savivaldybei sumokėti 30 proc. darbų kainos, finansinę paramą savivaldybė priims, tačiau prioriteto negausite.

Kriterijų keitimas gali iš esmės sugriauti jau sudarytą eilę

Įdomu tai, kad, priėmus šį sprendimą, pokyčiai įsigalioja iškart. Tad kas gi bus su tais gyventojais, kurie galbūt kelis metus taupė pinigus, kad surinktų anksčiau buvusį 30 proc. finansinį prisidėjimą tam, kad kelias ar gatvė gautų prioritetą eilėje? Panašu, kad jų norai nueina perniek, nebent jie staigiai sukrapštys trūkstamus 20 proc. sumos.

„Kodėl reikia keisti kriterijus dabar, kai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turėjo seniūnaičiams pateikti remontuotinų gatvių poreikį iki lapkričio vidurio? Gyventojai nežinojo apie keičiamus kriterijus, tad jų prašymai bus automatiškai atmetami.

Eilė sudaroma 2024–2026 metams, taigi šie pakeitimai sugriaus visą eilę.

Keičiamas kriterijus dėl gyventojų prisidėjimo nuo 30 iki 50 proc. – tie, kurie norėjo prisidėti 30 proc. dabar negaus nei vieno prioritetinio balo. Kur gyventojų teisėtas lūkestis matyti sudarytą eilę pagal ankstesnius kriterijus?“ – skepsio neslėpė konservatorius Kęstas Šlama, pridurdamas, kad sunku suvokti ir tai, kaip bus vertinama kelio būklė, jei kelio būklės kriterijų taip pat atsisakoma.

A. Žvikas savo ruožtu tikino, kad seniūnai iki gruodžio 31 pateikia kelių remonto darbų prašymus administracijai, tad, pasak jo, niekas nenukentės patvirtinus programą. O dėl kelio būklės vertinimo kriterijų Statybos skyriaus vedėjas aiškino, esą net patiems projektuotojams sąvokos „patenkinamos, blogos ir labai blogos“ būklės kelias visuomet buvo neaiškios.  „Dabar vertinsime taip, kad jei kelias jungia valstybinės reikšmės kelius su vietinės reikšmės keliais, jam bus skiriama 10 balų, jei jungia vietinės reikšmės kelius – 5 balai“, – sakė skyriaus vedėjas.

Gyventojus „palieka ant ledo“

„Anksčiau gyventojai 30 proc. prisidėdami galėjo gauti prioritetą, dabar kartelė pakelta iki 50 proc. – gyventojams, manau, būtų sunkiai pasiekiama finansinė riba“, – sakė Vygantas Vanagas.

Jam antrino ir „Kėdainiai – visų“ frakcijos seniūnė Indrė Fiodorova, kuri atkreipė dėmesį, kad jau netrukus seniūnaičiai rinksis į sueigas, kur turės dirbti pagal naująją tvarką. Savivaldybės administracija, panašu, tikisi, kad naują Kelių priežiūros programos tvarką per keletą dienų išanalizuoti gali tiek tarybos nariai, tiek seniūnaičiai. 

„Labiausiai suneramino tai, kad šis sprendimas įsigalioja iškart. Seniūnaičiai gyventojų prašymus jau turi, gruodį ar sausį rinksis ir turės dirbti pagal naują aprašą, kuris priimtas lapkričio pabaigoje. Visai nelogiška, kam tokia skuba? 

Kaip šitie kriterijai išbalansuos dabar patvirtintą trimetę kelių remonto prioritetų eilę? Juk žinom, kokius lūkesčius turi mūsų krašto gyventojai“, – kalbėjo politikė siūlydama skirti daugiau laiko kriterijų analizei.

„Prie kelių remonto prisidedantys gyventojai nebuvo informuoti, kad turės prisidėti ne 30, o 50 proc. darbų kainos. Akivaizdu, kad dabar, jei tokie prašymai jau buvo gauti, jie negaus prioriteto, seniūnams ir seniūnaičių sueigoms bus sudėtinga greitai išanalizuoti dokumentą ir taikyti naujus kriterijus, juo labiau, kad dėl kriterijų patikimumo kilo abejonių“, – sakė ir Lina Šlamienė, siūlydama dokumento įsigaliojimą nukelti kitų metų liepos mėnesiui.

Ilgus metus Dotnuvos seniūnu dirbęs Vytautas Grigas taip pat teigė, kad finansinės naštos pakėlimas savanoriškai prisidedantiems gyventojams atbaidys juos nuo tokios galimybės, o tai reikš, kad gyventojai praktiškai nebeturės galimybės nors kažkaip patys prisidėti prie pagerinamų savo gyvenimo sąlygų.

Seniūnaičių darbą nuvertino

Apskritai norint suvokti, kaip gi vyksta tas prioritetinės kelių priežiūros programos eilės sudarymas, reikia žinoti, kas prie to prisideda. Kas gi geriau gali žinoti, kokius kelius reikia nutiesti, kiemus sutvarkyti ar gatves remontuoti, nei kasdien jomis važinėjantys žmonės?

Savo poreikius jie perduoda seniūnaičiams, pastarieji seniūnaičių sueigoje kartu su seniūnu aptaria gautus prašymus ir balsavimu apsprendžia kelius ir gatves ar kiemus, kuriuos tvarkyti reikia pirmiausia.

Darbas nelengvas, ypatingai žinant, kad seniūnaičiai paprastai bendrauja su visais geresnio kelio norinčiais žmonėmis, puikiai žino jų situaciją ir tikrai ne lengva širdimi vienų prašymus atmeta, o kitus siūlo finansuoti pirmiau.

Tačiau tarybos posėdžio metu meras Valentinas Tamulis, galima sakyti, smūgiavo žemiau juostos, pasakydamas, kad seniūnaičių žodis tik patariamasis, kompetentingai reikalus išnagrinėja ne jie, o savivaldybės komisija, ir apskritai, visi turėtų tiesiog pasitikėti savivaldybės administracija, tada, pasak jo, viskas tikrai bus gerai. Tai kam tada tie seniūnaičiai reikalingi? Ir kur čia demokratija?

„Seniūnaičių sueigose priimti sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. O savivaldybės komisija kompetentingai išnagrinėja viską. Pasitikėkime savivaldybės administracijos darbuotojais ir viskas bus gerai“, – pasiūlė V. Tamulis.