G. Stanišauskas: Lietuvos žemės ūkiui patvirtino papildomus 100 mln. eurų, tačiau „nemokamų pietų“ neverta tikėtis

Europos Komisija patvirtino 100 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą Lietuvos žemės ūkiui, skirtą skatinti investicijas į žemės ūkio produktų gamybą, perdirbimą ir prekybą. Apie tai pranešė nuo 1965 m. leidžiamas seniausias Belgijos dienarštis anglų kalba „The Brussels Times“, bet apie viską iš pradžių.

Iš pirmo žvilgsnio toks Europos Komisijos sprendimas gali atrodyti kaip reikšminga finansinė parama Lietuvos ūkininkams, tačiau detalesnė analizė rodo, kad ši priemonė turi aiškias sąlygas ir konkrečią kryptį – lėšos orientuotos ne į subsidijas, o paskolų projektus, susijusius su ES klimato ir tvarumo politika. Kitaip tariant, EK nurodo, kad finansavimas nebus teikiamas kaip tiesioginės subsidijos ar negrąžintina parama.

Numatyta, jog pagalba bus suteikiama paskolų forma, todėl ūkininkai ir žemės ūkio įmonės turės ne tik investuoti į numatytus projektus, bet ir prisiimti finansinius įsipareigojimus. Kitaip tariant, tai nėra papildomos išmokos, skirtos kompensuoti augančius kaštus ar tiesiogiai didinti ūkių pajamas.

Ši schema labiau orientuota į investicinius sprendimus, kurie ateityje turėtų padidinti sektoriaus konkurencingumą ir prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.

Investicijos turės atitikti ES žemės ūkio strateginių planų tikslus, numatytus Reglamente (ES) 2021/2115. Šis reglamentas tapo pagrindiniu 2023–2027 metų Bendros žemės ūkio politikos dokumentu, pagal kurį visos valstybės narės rengia savo strateginius planus. Jame numatyti ne tik ekonominiai, bet ir aplinkosauginiai bei socialiniai tikslai.

Reglamente išskiriami ekonominiai prioritetai: sąžiningų ūkininkų pajamų užtikrinimas, sektoriaus konkurencingumo didinimas ir stipresnė ūkininkų padėtis maisto tiekimo grandinėje. Tačiau akivaizdu, kad minėti 100 mln. eurų tiesiogiai neapima ekonominių tikslų.

Todėl naujoji finansavimo schema pirmiausia orientuota į projektus, susijusius su taršos mažinimu ir tvarumu. EK pateikta informacija rodo, kad remiamos investicijos galės būti susijusios su dirvožemio kokybės gerinimu, išteklių naudojimo efektyvumo didinimu, amoniako emisijų mažinimu, gyvūnų gerovės standartų stiprinimu bei pažangesnių technologijų diegimu.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, žemės ūkis sukuria apie 10–11 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Didžiausią jų dalį sudaro metanas ir azoto junginiai, susiję su gyvulininkyste bei intensyviu tręšimu. Dėl šios priežasties ES siekia ne vien mažinti naudojamų trąšų kiekius, bet ir optimizuoti jų naudojimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tiksliosios žemdirbystės technologijos gali sumažinti trąšų naudojimą 20–30 proc., o kartu padėti išlaikyti arba net padidinti derlingumą.

Vis dėlto daliai ūkininkų gali kilti klausimų dėl papildomo skolinimosi. Paskolos, net jei jos teikiamos palankesnėmis sąlygomis, reiškia papildomus finansinius įsipareigojimus. Dėl to tikėtina, kad schema gali būti patrauklesnė stambesniems ūkiams ar įmonėms, turinčioms didesnes investicines galimybes bei finansinį stabilumą. Tuo tarpu mažesni ūkiai gali susidurti su didesniais iššūkiais vertindami investicijų atsiperkamumą.

Svarbu įvertinti ir bendrą mastą. Lietuvai pagal 2023–2027 metų Bendros žemės ūkio politikos strateginį planą numatyta apie 4,3 mlrd. eurų ES paramos. Todėl 100 mln. eurų paketas sudaro maždaug 2–2,5 proc. visos Lietuvai numatytos žemės ūkio paramos. Tai reikšminga suma, tačiau ji nėra esminis viso sektoriaus finansavimo pagrindas.

Europos Komisijos patvirtinta schema galios iki 2028 metų pabaigos. Artimiausiu metu ji turėtų būti paskelbta EK valstybės pagalbos registre bylos numeriu SA.122686, kai bus užbaigti konfidencialumo procedūrų klausimai.

Vertinant bendrą situaciją galima teigti, kad 100 mln. eurų iniciatyva nėra vien papildomi pinigai žemės ūkiui. Tai investicinis instrumentas, atspindintis platesnę ES kryptį – siekį modernizuoti žemės ūkį ir susieti jo plėtrą su „žaliuoju kursu“. Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra ne tai, ar lėšų skirta daug, o tai, kiek efektyviai jos bus panaudotos ir ar pokyčiai taps ilgalaike nauda Lietuvos ūkiams.