Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, nors pagal pajamas daugelis vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų neatitiktų vidurinės klasės kriterijų, jų turimi finansiniai rezervai atitinka atsakingo asmeninių finansų valdymo principą geriau nei daugumos. Jo teigimu, mažiau nei 40 proc. dirbančiųjų Lietuvoje turi 2 tūkst. eurų ar daugiau siekiančias santaupas.

„Svarbus atributas ir kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, vertinant vidurinę klasę, yra ne tik jų gaunamos pajamos, bet ir turtas. Žiūrint į pajamas, Lietuvoje praktiškai nėra senjorų, kuriuos būtų galima priskirti prie vidurinės klasės, nes labai maža jų dalis gauna daugiau nei 1 tūkst. eurų pajamų per mėnesį. Bet dėl to svarbūs kiti kriterijai, kaip atsakingas asmeninių finansų valdymo principas – turėti bent kelių mėnesių pajamas siekiančius finansinius rezervus. Matome, kad Lietuvoje tik 38 proc. gyventojų turi per 2 tūkst. eurų savo sąskaitose. Tuos, kurie neturi nei vieno vidutinio atlyginimo savo sąskaitoje, yra sunku priskirti vidurinei klasei“, – antradienį žurnalistams teigė N. Mačiulis.

Anot jo, daugiau nei pusė vyresnio amžiaus gyventojų turėjo reikalingas finansines atsargas išlaikyti pragyvenimo lygį, kai tuo metu likusi vidurinė klasė susitraukė. Tad, N. Mačiulo teigimu, viena stipriausių vidurinės klasės grupių yra vis dar dirbantys vyresnio amžiaus asmenys.

„Įvertinus, kad kainos pakilo trečdaliu per tą laikotarpį, tai pagal finansinį turtą sakyčiau, kad vidurinė klasė susitraukė. Čia yra dideli skirtumai žiūrint į skirtingas amžiaus grupes, pavyzdžiui, 65 metų ir vyresni gyventojai, tarp kurių 55 proc. turi bent 2 tūkst. eurų sąskaitose. Ir jeigu mes žiūrėtume į senjorų, kurie turi bent 2 tūkst. eurų sąskaitose vidutinį indėlio dydį, jis siekia 16,5 tūkst. eurų“, – aiškino jis.

„Tai pagal šį kriterijų matome, kad viena iš stipriausių vidurinės klasės grupių yra būtent ta amžiaus grupė, kuri yra dirbantys, bet tai pat ir vyresni“, – pridūrė jis.

Antradienį paskelbta „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei. Tyrimo duomenys rodo, kad aukštesnės vidurinės klasės atstovų sumažėjo 3 procentiniais punktais, o žemesnės vidurinės klasės atstovų padidėjo 5 procentiniais punktais.

Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė, apie 54 proc., šalies gyventojų.