Krakės laukia įkurtuvių: medžio skulptūrų muziejus duris atvers jau šiemet

Rinkos aikštės nuotr. Rinkos aikštės nuotr.

Ryškiu kultūriniu gyvenimu išsiskiriantis Krakių miestelis ruošiasi atverti dar vieną erdvę, tapsiančią turistų traukos centru. Antrame pastato, kuriame veikia kultūros centras, aukšte jau kelis mėnesius pluša statybininkai – sklandžiai besiklostančių darbų nestabdo net speigas. Sutvarkius patalpas čia duris atvers modernus plačiai žinomo medžio skulptoriaus krakiškio Vytauto Ulevičiaus kūrinių muziejus.

Patalpas dovanojo

Antras Krakių kultūros centro pastato aukštas daug metų buvo tuščias ir nenaudojamas. Šios erdvės priklausė privatiems savininkams. „Tai buvo apleista vieta, – sako Krakių kultūros centro direktorius Robertas Dubinka, kurio vadovaujamai įstaigai bus patikėta rūpintis naująja kultūros erdve. – Anksčiau čia veikė kolūkio kontora, o kai kolūkių nebeliko, patalpos buvo privatizuotos. Ilgainiui tas turtas nuvertėjo ir savininkai, paprašyti, gera valia padovanojo turtą, kurį priėmė Kėdainių rajono savivaldybė. Tiesa, savininkai turtą dovanojo su tikslu, kad čia bus įkurtas V. Ulevičiaus skulptūrų muziejus.

Idėja Krakėse įkurti tokį muziejų gimė jau anksčiau, bet ilgai buvo ieškoma patalpų, nes jos turi būti nemažos. Galiausiai pasirinkta ši erdvė, rastas finansavimas ir pradėti patalpų tvarkymo darbai.“

Pertvarkė iš pagrindų

Kol kas rekonstrukcijos darbai vyksta kaip iš pypkės, tad tikimasi, jog daugiau kaip milijono eurų vertės projektas bus užbaigtas antroje metų pusėje.

„Pirmiausia buvo apšiltintas ir naujai uždengtas stogas. Kadangi antrame aukšte veikė kolūkio kontora, tad čia buvo daug kabinetų. Muziejui reikėjo vienos didelės patalpos, todėl buvo išgriautos kabinetų pertvaros ir padaryta salė, – apie rekonstrukcijos darbus pasakoja R. Dubinka. – Taip pat sustiprintos bei iš naujo išbetonuotos grindys. Pakeisti visi langai. Turime išvedžiotą elektrą, aptinkuotos ir sienos. Jau atliekami ir kai kurie vidaus apdailos darbai, – lydėdamas po naująją erdvę vardija Krakių kultūros centro direktorius. – Darbai nenutrūksta net ir per šalčius – darbininkai patalpas šildosi, todėl gali tęsti darbus.

Neseniai išgriauta dalis pertvaros iš pirmo aukšto į antrą. Čia bus statoma laiptinė ir liftas, kad muziejų aplankyti galėtų neįgalieji ar sunkiai judantys asmenys.

Vasarą bus remontuojamas pastato fasadas. Projekte numatyta fasadą dekoruoti vertikaliomis medinėmis juostomis su skulptūriniais elementais bei muziejaus pavadinimu.

Stebėdamas, kaip sklandžiai vyksta darbai, manau, jog viskas bus atlikta laiku ir antroje metų pusėje, o galbūt netgi dar vasarą muziejus atvers duris lankytojams.“

Modernios ekspozicijos

R. Dubinka pabrėžė, jog dėliojant muziejaus projektą dėmesys sutelktas ne tik į patalpų rekonstrukciją bei dizainą. „Muziejus bus modernus. Lankytojai ekspozicijose išvys šiuolaikiškų sprendimų, – pasidalino pašnekovas. – Šis muziejus taps Krakių veido dalimi.“

Kūrėjo svajonė

Apžiūrėti tikrą metamorfozę išgyvenančias būsimo muziejaus patalpas, kaip pasakoja R. Dubinka, dažnai užsuka ir netoliese gyvenantis pats V. Ulevičius.

„Jis labai nori dar savo akimis pamatyti muziejų, savo rankomis sudėlioti darbus. Vytautas labai užsidegęs. Jo gyvenimo svajonė – kad darbai suvažiuotų į Lietuvos vidurį, į Krakes, kur jis pats gyvena, – sako daug progų pabendrauti su tautodailininku turintis Krakių kultūros centro direktorius. – Vytauto skulptūros puošia ir mūsų miestelį, vien šešios – Krakių centre, o dar daugiau skulptūrų visame Kėdainių krašte.“

Daugiau kaip tris dešimtmečius Krakių miestelyje gyvenantis ir čia kuriantis pripažintas medžio skulptorius, pasak R. Dubinkos, labai produktyvus. Balandį 92-ąją sukaktį sutiksiantis tautodailininkas ne tik be atvangos darbuojasi dirbtuvėse, bet ir mielai priima jo kūryba besidominčius Krakių svečius ir turistus savo sodyboje, kur galima apžiūrėti daugybę menininko darbų.

„Vytautas – vienas žymiausių medžio skulptorių, žinomas ne tik Lietuvoje, nemažai jo darbų yra ir užsienyje, – pabrėžia Krakių kultūros centro direktorius. – Vytautas be galo talentingas. Jis iki šiol daug laiko skiria kūrybai. Dirba kasdien ir po nemažai valandų, o kartais net visą dieną. Įdomu tai, kad jam nereikia darytis brėžinių – jis toks įgudęs, kad iškart ima ir kuria. Skulptūrą, net ir didelę, gali padaryti stebėtinai greitai.“

Menininkas turi dirbti 24 valandas

Paties V. Ulevičiaus sodybos kieme – visą savo baltą grožį tarsi tikra sausio nuotaka demonstruoja žiema. Gausybės skulptūrų gerai nematyti – jas dosniai uždangstė sniegas. Skulptorius savo dirbtuvėse irgi nesidarbuoja, tačiau sustabdė uolųjį kūrėją ne speigas, o sužeista ranka. Vos pasisveikinęs Vytautas rodo sutvarstytą plaštaką.

„Susižeidžiau dirbdamas prie skulptūros – per neatidumą, – atskleidžia pašnekovas. – Bet ranka gerai gyja, todėl nekantrauju vėl grįžti į dirbtuves. Medicina ir menininkai turi dirbti 24 valandas per parą, – požiūriu nustebina Vytautas ir dar pajuokauja. – Aš dirbu 25 valandas, nes valanda anksčiau atsikeliu.“

Skulptorius išduoda labai laukiantis muziejaus įkurtuvių. „Esu patenkintas, kaip vyksta patalpų įrengimo darbai. Taip pat džiaugiuosi, kad rengiant projektą buvo įsiklausyta į mano pageidavimus.

Kokius darbus ruošiuosi eksponuoti muziejuje, dar neapgalvojau. Pirmiausia turiu pamatyti paruoštą erdvę, tada žiūrėsiu, kas ir kur tinka, – dalijasi Vytautas. – Manau, jog teks daug sykių darbus nešioti iš vienos vietos į kitą, perdėlioti, kol ekspozicija bus išgryninta.“

Muziejus – net Romoje

V. Ulevičiaus skulptūrų muziejai įkurti Kėdainiuose, Panevėžyje, Plungėje ir netgi Italijos sostinėje Romoje. „Visi šie muziejai lankomi nemokamai, – pabrėžia menininkas. – Nors eksponuojamų darbų vertė viršija milijoną eurų.“

Savo skulptūrų muziejų tautodailininkas įkūręs ir savo sodyboje – atskirame pastate. Čia jis svetingai priima turistus ir mielai papasakoja apie savo kūrinius.

V. Ulevičius į Krakėse kuriamą muziejų tikisi perkelti visus darbus iš muziejaus Kėdainiuose bei jo sodyboje esančios ekspozicijų erdvės.

„Norėčiau viską perkelti čia, o ypač iš Kėdainių – tegul žmonės atvažiuoja į kaimą. Stebiuosi visų noru gyventi mieste. Juk mieste yra tik egzistencija, o gyvenimas – gamtoje, kaime, – tvirtai įsitikinęs menininkas. – Teko truputį gyventi Niujorke, Maskvoje – tokie dideli miestai baisus dalykas.

Aš gyvenu Krakėse, čia yra mano. Man Krakės yra geriausias ir didžiausias miestas.“

Įkvėpimas – liaudies kultūra

Menininkas kuria ir mažas, ir dideles ąžuolines skulptūras. Savo kūriniais jis atspindi svarbius istorinius įvykius bei asmenybes. Skulptorių įkvepia lietuvių liaudies kūryba ir tradicinė tautinė kultūra, todėl darbuose svarbūs tampa Lietuvos istorijos, mitologijos, religijos motyvai.

V. Ulevičiaus rankos sukūrė daugiau kaip 400 monumentalių ir 1000 kamerinių darbų, apie Kėdainių kraštą žinią skleidžiančių ir užsienyje: Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Kanadoje bei kitur.

Krakiškis pelnęs daugybę garbingų apdovanojimų. V. Ulevičius du kartus karūnuotas Lietuvos meistrų karaliumi. 2003 m. jis tapo Kėdainių krašto kultūros premijos laureatu. 2022-aisiais tautodailininkui suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. Tais pačiais metais V. Ulevičius  tapo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu.

Tai tik dalis kraštiečio pelnytų titulų bei apdovanojimų.

Prieš turistus nejauku dėl… duobėtos gatvės

Krakių kultūros centro direktorius R. Dubinka pastebi, jog Krakės išties matomos Lietuvoje – čia rengiamos edukacijos sulaukia ir užsienio turistų dėmesio.

„Krakes aplanko daug svečių. Turime tris edukacijas: „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai“?“, „ARBATirtys“, Ažytėnų muziejuje – „Kelias į marčias: išverptas, išaustas ir išsvajotas“.

O dar prieš pusmetį Ažytėnuose esančioje Mikalojaus Katkaus sodyboje-memorialiniame muziejuje startavo nauja Krakių kultūros centro edukacinė programa „Knygnešiai“. M. Katkaus sodyba spaudos draudimo laikotarpiu buvo slaptoji mokykla. Edukacijos dalyviai tokioje ir galės pabuvoti: daraktoriui vedant pamokas, ateis žandarai, mokiniai turės skubiai slėpti knygas, – pasakodamas intriguoja pagal profesiją istorikas R. Dubinka. – Dabar M. Katkaus sodyboje šalta, tad edukacijų nevykdome, o pavasarį pradėsime sezoną.

Aš pats vedu ekskursijas po miestelį ir pasakoju svečiams apie Krakių istoriją. Tad džiaugiamės, jog atidarius skulptūrų muziejų, ką parodyti turėsime dar daugiau, – šypsosi R. Dubinka. – Sulaukdami didelio turistų skaičiaus, tikimės pagaliau sulaukti ir pagrindinės miestelio gatvės remonto.

Šaligatviai, grindinys labai prastos būklės, daug duobių – tai tikrai nepuošia miestelio. Turistai tai pastebi ir klausia, kodėl labiausiai matoma gatvė netvarkoma.

Šioje gatvėje yra ir istoriškai reikšminga aikštė, daug paveldo objektų, XX a. pradžios statinių. Turime išsaugotos unikalios architektūros.

Taigi kol kas kantriai laukiame, bet viliamės, kad centrinė miestelio gatvė pagaliau bus deramai sutvarkyta.“

Rinkos aikštė

Video