Saugokime laukinius gyvūnus atsakingai: ką daryti ir ko vengti žiemą

Po kelių švelnių žiemų Lietuvoje šiemet vėl sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, kietu įšalu ir speigo naktimis. Tokios sąlygos itin sudėtingos miškuose gyvenantiems gyvūnams. Ir nors Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia, kad daug kur susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos, Kėdainių rajone, anot Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo Lioniaus Stanevičiaus situacija kol kas ramesnė, tačiau stebima itin atidžiai.

Kėdainiuose baltasis badas kol kas nepaskelbtas

L. Stanevičius sako, kad rajone situacija kontroliuojama, tačiau ji labai priklauso nuo sniego dangos storio. „Jeigu sniegas siekia iki metro, gyvūnai negali iki natūralaus maisto prisikasti. Tada gali būti skelbiamas baltasis badas. Bet mes dar kol kas tokių nurodymų neturime“, – „Rinkos aikštei“ komentuoja medžiotojas.

Jo teigimu, viliojimo vietos miškuose įrengtos, bet pašaro, esančio jose nepakanka visiems elniniams gyvūnams. „100 kg pašaro neužtenka elniniams gyvūnams. Kol negausime nurodymų iš Aplinkos ministerijos, negalime papildomai vežti sukauptų pašarų į miškus“, – aiškina pašnekovas.

Stirnų populiacija Kėdainių krašte itin didelė, todėl jos aktyviai lankosi viliojimo vietose. Didėjant elninių skaičiui, gali didėti ir jų daroma žala miškams.

„Elniniai gyvūnai, neradę laukuose žalumos, gali daryti žalą miškams – skabyti ir laupyti medžių žievę, o tai turi rimtų pasekmių. Todėl miškininkai, suprasdami grėsmę, ir skelbia, kad kai kur jau reikėtų papildomai juos šerti“, – situaciją paaiškina L. Stanevičius.

Paukščiai ties Nevėžiu dar randa maisto, bet gali prireikti pagalbos

Ne mažiau gyventojams rūpi ir miesto centre žiemojantys paukščiai, ypač gulbės ir antys, besitelkiančios ties Nevėžio vingiais. Tačiau L. Stanevičius ragina neskubėti jų lesinti ir tikina, kad kol vanduo neužšalo, paukščiai susiranda maisto patys.

„Kol yra atviras vandens plotas, paukščiai randa natūralaus maisto. Jei vanduo užšals ir atvirų plotų sumažės, teks juos papildomai lesinti grūdiniais pašarais – ir gulbes, ir antis.

Tačiau problema yra žmonių įpročiai. Daugelis lesina pirktiniais batonais ar duona, o tai paukščiams netinka – miltiniai gaminiai gali jiems pakenkti, – rodos, jau seniai visiems žinomą tiesą dar kartą pakartoja draugijos vadovas. – Jei tikrai prireiks pagalbos, prisidės ir medžiotojai, ir ūkininkai – iš jų gauname grūdų ir kitų tinkamų pašarų. Klausimas šiuo metu tikrai aktualus.“

Žuvims gresia deguonies trūkumas

Ne mažiau svarbi yra ir žuvų išgyvenimo situacija, kadangi kaustant stipriam šalčiui ledo storis didėja, o deguonies po juo mažėja. Tačiau, pasak L. Stanevičiaus, situacija tikrai stebima, vertinama ir, esant reikalui, imamasi priemonių.

„Kol kas yra daugiau kaip 10 cm ledo, tai dar pakeliama. Bet užsnigtas ledas nebeleidžia gamintis deguoniui. Tačiau vandens telkiniuose patikrinus deguonies kiekį, galime pasidžiaugti, kad jo kol kas žuvims yra pakankamai“, – pažymi pašnekovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pavojingiausia – nedideli, uždari tvenkiniai ir karjerai. Juos planuojama apžiūrėti ir, jei reikės, organizuoti papildomą deguonies tiekimą: „Kai žuvys pradeda dusti, tada labai problemiška atstatyti jų populiaciją. Todėl tikriname vandens telkinius iš anksto.“

„Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu.

Svarbiausia – neliesti laukinių gyvūnų ir savavališkai nešerti

Tiek medžiotojai, tiek miškininkai pabrėžia: savavališkas šėrimas ar noras padėti „sušalusiems“, neaktyviems gyvūnams gali pakenkti. „Žmonės pamato stirną, kuri atrodo neaktyvi, ir tuoj neša į namus. Deja, toks gyvūno „gelbėjimas“ baigiasi jo nugaišimu. Geriau gyvūnas tebūnie gamtoje – medžiotojai juo pasirūpins“, – teigia L. Stanevičius.

Gyventojams rekomenduojama rūpintis tik paukščių lesyklomis prie namų.

Taip pat pašnekovas ragina gyventojus, pamačiusius, jog gyvūnai nebijo žmonių, jų nesišalina ar sunkiai juda, apie tai pranešti Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijai: „Medžiotojai, pasitarę su Aplinkos ministerijos specialistais, nuspręs, ką tokiu atveju daryti ir kaip pagelbėti gyvūnui, jei jis yra sužeistas ar išsekęs.“

Savo ruožtu VMU miškininkai taip pat primena, kad savavališkas laukinių gyvūnų šėrimas gali pakenkti. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas arba pakeisti natūralią elgseną. Šėrimą gali vykdyti tik atsakingos institucijos – miškininkai ir medžiotojai, veikiantys pagal taisykles.

„Svarbu, kad pagalba gyvūnams būtų nuosekli ir profesionali – tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad žvėrys ir smulkioji fauna išgyventų, o miškai nepatirtų ženklios žalos“, – pabrėžia Sigitas Kvedaras, VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas.

Atsakinga pagalba padeda, o netinkama – gali pakenkti

VMU miškininkai visoje Lietuvoje stebi situaciją ir imasi priemonių, kur maisto stygius kelia grėsmę gyvūnams. „Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą jiems labai reikia, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – aiškina S. Kvedaras.

Elniniai žvėrys žiemą daugiausia minta medžių ir krūmų šakelėmis, žieve, samana ir kerpėmis. Papildomas maisto šaltinis – sanitariniai, ugdomieji ar einamieji kirtimai, po kurių liekančios šakos gyvūnams tampa lengvai pasiekiamu maistu.

Dėl gausaus sniego ir kietos plutos visoje šalyje gyvūnams sunku pasiekti natūralų maistą. Miškininkai visą žiemą stebi gyvūnus, įvertina pavojingiausias vietas ir pagal galimybes teikia pagalbą. Atsakinga, laiku suteikta pagalba gyvūnams padeda jiems išgyventi sunkiausią metų laiką, o netinkama – gali tik pakenkti.