Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose ištvinus upėms ir jų vandens lygiui artėjant prie stichinio,  kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina gyventojus nevartoti tokių šulinių vandens, nes jis gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt. Patariama vartoti fasuotą geriamąjį vandenį.

Vienos iš sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kuriomis dėl atlydžio ar liūčių gali būti užterštas šulinių vanduo, yra nitritai ir nitratai. Pagrindinis jų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis.

Didžiąją dalį šių junginių suaugusieji gauna su maistu, daržovėmis, o kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams paruošti. Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija, kai atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams. Virinant vandenį nitritai ir nitratai iš jo nedingsta.

Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti bei atlikti vandens tyrimus.

Šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn., ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai nemokami.