Ketvirtadienį Aplinkos ministerija (AM) Seimui pateikė Žemės ir dar 16 įstatymų pataisas, kuriomis įgyvendinamas antrasis ministerijos inicijuotos žemės politikos pertvarkos etapas.

Į Seimo darbotvarkę paketas įrašytas antrąkart – ištaisius parlamento teisininkų pastebėtus neatitikimus Konstitucijai. Seimo plenarinėje posėdžių salėje antradienį projektą palaikė 107 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 7 – susilaikė. Paketą siūloma svarstyti skubos tvarka.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, teikiamu paketu tęsiama pernai pradėta žemės valdymo politikos pertvarka, siekiama ją tobulinti.

„Prieš gerus metus Seimas priėmė administracinę pertvarką, t. y., administracinę žemės politiką pavedė formuoti Aplinkos ministerijai ir numatė, kad 2024 m. sausį įvairių žemės politikos instrumentų įgyvendinimo funkcijos pereis savivaldai“, – parlamentarams antradienį pristatydamas projektą teigė S. Gentvilas.

„Didysis lūkestis buvo, kad pertvarka atneštų kokybinį šuolį, ne tik administracinį persiskirstymą. Būtent šituo paketu norime išpildyti tą lūkestį, kas buvo teikta įvairiausių institucijų pirminiame pertvarkos pakete“, – tikino jis.

Projektu AM siekia efektyvinti žemėtvarką ir mažinti administracinę naštą, visų pirma, susijusią su valstybinės žemės valdymu.

Teikiamais pakeitimais siūloma suteikti teisę be išankstinio įspėjimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnams tikrinti konkrečias teritorijas bei netrukdomai į jas patekti.

Dar ministerija siūlo nuo atlyginimo už statinių plėtrą valstybinėje žemėje atleisti subjektus, nuomojamuose valstybės sklypuose vykdančius viešąjį interesą tenkinančių ar atsinaujinančių energetikos objektų statybas. Kartu norima suteikti savivaldybėms teisę atleisti plėtotojus nuo į jų biudžetus mokamos 50 proc. įmokos dalies ir kitais atvejais.

Be to, pataisomis siekiama leisti išsinuomoti valstybinę žemę prie apleistų pastatų, įsipareigojus juos sutvarkyti per nustatytą terminą, taip pat – kai statinių ir žemės paskirtis nesutampa.

Siūloma neleisti formuoti žemės sklypų ir nuomoti valstybinės žemės prie planuojamų griauti statinių (prie apleistų pastatų – tik jei atliekamas paprastas remontas).

Be kitų pakeitimų, pataisomis dar norima leisti gyventojams grąžinti ne tik individualios statybos, bet ir kitokios ūkinės ar komercinės paskirties žemės sklypus. Nuosavybės teises taip pat siūloma leisti atkurti tampant žemės bendrasavininkais.

Kartu su pertvarka ministerija siūlo kurti Žemės informacinę sistemą, per kurią būtų apdorojami visi su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susiję dokumentai.

Seimui priėmus pirmojo etapo įstatyminius pakeitimus, AM nuo sausio yra atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politiką, jai tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba.

Nuo 2024 m. savivaldybėms bus patikėta valdyti valstybinę žemę jų miestų ir miestelių administracinėse ribose, o valstybinės žemės naudojimo priežiūrą užtikrins VTPSI. S. Gentvilo teigimu, nuo 2024 m. savivalda patikėjimo teise valdys apie 52 tūkst. hektarų žemės miestuose ir beveik 70 tūkst. hektarų miesteliuose.

Pataisas planuota pateikti praėjusį ketvirtadienį, tačiau procedūra atidėta Seimo Teisės departamentui pastebėjus, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Parlamento teisininkai argumentavo, kad projekte nėra nurodytos konkrečios institucijos, kurios turėtų įgaliojimus vykdyti įstatymuose numatytas valstybinės žemės valdymo funkcijas.

Paketas toliau bus svarstomas Aplinkos apsaugos komitete, taip pat papildomuose Kaimo reikalų ir Audito komitetuose. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę jis grįš birželio 20 d.