Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo apklausa atskleidė, kad kreditoriams įsiskolinusius šalies gyventojus oficialiai dirbti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, šių metų balandį antstoliams perduotų skolininkų iš viso buvo beveik 207 tūkst., o jų įsiskolinimai viršijo 4 mlrd. eurų ir siekė 6 proc. šalies BVP.

Reaguodama į iškalbingus skolininkų skaičius ir jų socialinę padėtį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio bei diferencijuoti išskaitymo tarifus. Anot ministerijos, toks sprendimas paskatintų nedirbančius skolininkus grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas.

„Esama skolų išieškojimo tvarka nėra efektyvi, priešingai – problema tik gilėja. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitinka skolininkų finansinių galimybių susimokėti. Tai skatina skolininkus slėpti pajamas, dirbti nelegaliai. Auga nedarbas ir šešėlinė rinka, skurdas ir socialinė atskirtis, didėja valstybės ir savivaldybių išlaidos socialinei paramai.

Nukenčia ir patys kreditoriai, nes dauguma skolininkų nedirba. Todėl nėra iš ko skolas išskaityti. Atitinkamai, dideli skolų išieškojimo tarifai tik mažina galimybę susigrąžinti skolas“, – sakė SADM projektų vadovas, „Kurk Lietuvai“ programos dalyvis Rokas Keršys.

Būtini sprendimai, grąžinsiantys skolų turinčius gyventojus į darbo rinką

SADM siūlo sudaryti daugiau paskatų nedirbantiems skolininkams grįžti į formalią darbo rinką, o jau dirbantiems – padidinti pajamas. Ministerijos teigimu, vienas iš būdų to pasiekti – išskaitų iš darbo užmokesčio mažinimas ir smulkesnis išskaitymo tarifų diferencijavimas.

Šiuo metu iš minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) antstolis gali išskaičiuoti 20 proc., o turint daugiau nei vieną skolą – 30 proc. pajamų. Iš pajamų, viršijančių MMA, išskaičiuojama 50 proc. SADM siūlo taikyti progresinį tarifų laiptavimą, taip priartinant reguliavimą prie kaimyninių šalių praktikų – iš MMA išskaičiuojant tik 10 proc. Tai skolų naštą labiausiai palengvintų didžiausiai skolininkų grupei – mažiausiai uždirbantiems ir neuždirbantiems. Atitinkamai, kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas, pažymi ministerija.

Lietuvoje – apie 207 tūkst. skolininkų

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šių metų balandį iš viso Lietuvoje buvo apie 207 tūkst. antstoliams perduotų aktyvių skolininkų. Jiems buvo iškelta 1,35 mln. bylų, kurių skolų suma siekė per 4 mlrd. eurų.

Skelbiama, kad dauguma skolininkų (apie 70 proc.) neturi pajamų. Jiems priklauso ir dauguma skolų bylų (75 proc.), kurių išieškotina suma 1,9 mlrd. eurų. VDA skaičiavimais, 2023 m. vasario mėnesį gavusių pajamas asmenų sukaupta skola siekė 1,2 mlrd. eurų, arba apie 30 proc. bendros sumos. Iš jų 721 mln. eurų skola yra tų, kurių pajamos buvo mažesnės arba lygios MMA (apie 10 proc. visų skolininkų), o 519,5 mln. eurų skola tų, kurių pajamos buvo didesnės,nei MMA. Duomenų analizė rodo, jog skolininkų pajamos yra per žemos, kad galėtų padengti skolas.

Nustatyta, kad skolų išieškojimas stringa, nes skolininkai neturi oficialių pajamų. Antstoliai per 2022 m. išieškojo tik 4,2 proc. (225 mln. eurų) bendros skolų bylų sumos (5,4 mlrd. eurų). Nuo 2021 m. bendra deklaruota skolų bylų suma išaugo net 600 mln. eurų. Tačiau antstolių išieškota suma augo 10 kartų mažiau – išieškota vos 59 mln. eurų daugiau nei 2021 m.