Siūlo keisti informavimo apie sodininkų bendrijų susirinkimus tvarką

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys  Starkevičius siūlo keisti sodininkų bendrijų narių informavimo tvarką apie šaukiamą visuotinį susirinkimą.

Jeigu susirinkime planuojama rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organus, keisti įstatus, spręsti dėl lėšų skolinimosi, reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti bendriją, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą parlamentaras siūlo informuoti bendrijos narius viešai paskelbiant apie susirinkimą sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jeigu ją bendrija turi) arba respublikinėje spaudoje, arba elektroninių ryšių priemonėmis.

Jeigu Seimas pritartų parlamentaro siūlymui, tokie pranešimai būtų skelbiami ne tik skelbimų lentose, bet ir kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje.

Priėmus įstatymo pataisas, nereikėtų kiekvienam bendrijos nariui apie šaukiamą susirinkimą pranešti raštu arba pasirašytinai.

Anot projektą parengusių Seimo narių K.Starkevičiaus ir Laimos Nagienės, dažnai sodininkų bendrijų pirmininkai negali surengti legitimių visuotinių susirinkimų, jeigu planuojama spręsti dėl valdymo organų, įstatų pakeitimo, lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo, nes galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad tokiais atvejais kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai.

„To neįmanoma padaryti, nes nėra žinomi visų sodininkų bendrijos narių kontaktai (gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas), dauguma sodininkų bendrijos narių būna soduose tik ribotą laiką, senyvo amžiaus sodininkų bendrijų nariai nesinaudoja elektroniniu paštu ir sunkiai naudojasi mobiliaisiais telefonais“,- aiškina projektą įregistravęs K. Starkevičius.

Jei susirinkimas įvyko nesilaikant įstatymo nuostatų, anot K. Starkevičiaus, kyla didžiulė problema dėl sodininkų bendrijos valdymo, nes Registrų centras neįregistruoja naujai išrinktų valdybų ar pirmininkų ir jie negali teisėtai veikti. 

Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas bus įtvirtintas aiškus sodininkų bendrijų susirinkimų organizavimo būdas, kuris užtikrins sprendimų priėmimo teisėtumą.

Seimo teisininkai: informacija turėtų būti pateikiama proporcingu būdu

Pasiūlyta  sodininkų bendrijų narių informavimo apie šaukiamus susirinkimus tvarka, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, yra diskutuotina keliais aspektais.

Seimo teisininkai atkreipia dėmesį, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.

„Klausimai, susiję su juridinio asmens reorganizavimu, pertvarkymu, likvidavimu, valdymo organo rinkimu ar atšaukimu, įstatų pakeitimu yra esminės juridinio asmens veiklos nuostatos, todėl abejotina, ar projektu siekiamam tikslui įgyvendinti (efektyviau surengti visuotinį susirinkimą) yra proporcinga apie tokių svarbių klausimų įtraukimą į bendrijos susirinkimo darbotvarkę bendrijos narius informuoti ne raštu arba pasirašytinai, kaip yra šiuo metu, o skelbiant sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jeigu ją bendrija turi) arba respublikinėje spaudoje“,- sakoma Teisės departamento išvadoje.

Joje pažymima, kad vadovaujantis galiojančiu įstatymu, bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių, t. y. minėti sprendimai dėl savo svarbos yra priimami kvalifikuota visų bendrijos narių dauguma.  

„Todėl manytina, kad ir informacija apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą dėl minėtų klausimų bendrijos nariams turėtų būti pateikiama proporcingu būdu – raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis“,- mano Teisės departamentas.

Siūlomą teisinį reguliavimą labiau pritaikant vienai sodininkų bendrijos narių grupei – „senyvo amžiaus sodininkų bendrijų nariams, nesinaudojantiems elektroniniu paštu ir mobiliaisiais telefonais“ ir skelbiant minėtą informaciją, pavyzdžiui, tik respublikinėje spaudoje, Seimo teisininkų nuomone, „galimai nukentėtų kita bendrijos narių grupė, kuri naudojasi elektroninių ryšių priemonėmis (jų adresus yra nurodžiusi bendrijai), bet neskaito respublikinės spaudos“.

„Atsižvelgus į tai svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti atitinkamai tikslinamas, derinant visų bendrijos narių teisėtus interesus ir lūkestį gauti informaciją apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą“,- pataria Seimo Teisės departamentas.

Siūloma, kad Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos įsigaliotų  2024 m. sausio 1 d.

Video