Rugsėjo 23-oji – Europos ekologinio žemės ūkio diena. Šią šventę ekologinių ūkių šeimininkai sutinka nevienareikšmiškai. Visoje Europos Sąjungoje matyti ekologinių plotų mažėjimo tendencija, pamažu slopsta ir ekologiškos produkcijos vartojimas, o ekologinis ūkininkavimas tampa vis brangesniu užsiėmimu.

Kokios šiandieną matosi ekologinio ūkininkavimo tendencijos Lietuvoje ir kokių pokyčių artimiausiu laiku gali sulaukti ūkininkai, kalbame su Žemės ūkio rūmų nariu, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.

Rugsėjo 23-oji – Europos ekologinio žemės ūkio diena. Su kokiomis nuotaikomis ją sutinkate?

Dėl pačios šventės – nuotaika puiki, nes tokios dienos reikėjo. Ji padės atkreipti visuomenės dėmesį į ekologiškai žemę dirbančius ūkininkus, iššūkius su kuriais susiduriame. Ši diena yra dar naujiena, ji pradėta minėti dar tik nuo praėjusių metų. Deja, bendra Europos Sąjungoje matoma bendra ekologinių plotų mažėjimo tendencija. Pandemijos pradžioje ekologinės produkcijos rinka buvo atsigavusi, žmonės ieškojo sveikesnės, natūralesnės produkcijos, o pandemijai užsitęsus, vartojimas vėl sulėtėjo 5–6 proc. Matome laikiną svyravimą, kuris, tikiuosi, po metų ar pusantrų sugrįš į vietą.

„AUGA group“, valdanti vieną didžiausių Europos ekologinių ūkių, atsisako dalies ekologinių plotų. Priežastis, kurią pateikė įmonės vadovas, nepalanki paramos politika ekologiniams ūkiams. Kokią žinutę tai siunčia mūsų politikams ir taip pat kitiems ekologiniams ūkiams?

Kad ir koks modernus šis ūkis, jis atlikęs skaičiavimus suprato, kad taikyti ekologinę žemdirbystę gana brangu. Akivaizdu, kad gaunama parama nepadengia finansinių praradimų dėl prisiimtų įsipareigojimų. Nemanau, kad „Auga group“ džiaugiasi dėl tokio sprendimo, juos, manau, tai privertė padaryti dabartinė ekologinės žemdirbystės politika.

Praėjusią savaitę buvote dalyvavote su ŽŪM kolegijos posėdyje. Kokių sprendimų ekologinių ūkių šeimininkai galima tikėtis netolimoje ateityje?

ŽŪM pristatė, kad išmokos už ekologinės gamybos plotus augs 15 proc. Tiesa, tai ne toks skaičius, kurio tikėjosi LEŪA bendruomenė. Mes siekėme, kad išmokos augtų 25 proc. Devynerius metus išmokų dydis nesikeitė, todėl mums labai svarbu vėl priartėti prie dabartinės realybės, nes per šį laikotarpį kilo darbuotojams mokami atlyginimai, o degalų kaina išaugo net 2,5 karto. Be to, infliacijos laikotarpiu tradicinių ir ekologinių ūkių produkcijos kainos beveik suvienodėjo. O juk išmoka tam ir mokama, kad būtų sumokėta už negautas pajamas iš ūkio dėl prisiimtų įsipareigojimų ūkininkaujant ekologiškai.

Taip pat kalbėjome apie tai, kad ekologiniams ūkiams, didesniems nei 200 ha, nereikėtų riboti mokamų kompensacijų dydžio (iki šiol buvo taikytas 30 proc. mažinimas). Aš manau, kad tokia tvarka turėtų būti, nes ūkininkas ekologinę gamybą vysto visame ūkyje, o ne tik pirmuose 200 ha.

O ar kokių nors pokyčių sulauks ekologiškai galvijus auginantys ūkininkai? Tenka girdėti, kad ekologišką pieną melžti neapsimoka.

Taip, tai ir toliau išlieka opia problema, nes mokama parama ne už galvijus, o už pievas. Tuo metu įprastiniai chemizuoti ūkiai gali naudotis gyvūnų gerovės programa, o mes – ne. Kartais ŽŪM sako, kad remia ekologinius gyvulininkystės ūkius, tačiau už gyvulius papildoma parama nėra numatyta. Nenuostabu, kad matydami tokią diskriminaciją gyvulių augintojai svarsto ar jiems verta tęsti ekologinę gamybą.

Tenka girdėti nuomonių, kad mūsų žemės ūkio politika vis labiau yra orientuota į įprastinių ūkių žalinimą, o ne ekologinių plėtrą. Ar sutiktumėte su tokiu pasvarstymu?

Taip, dabar susidaro įspūdis, kad žodis „tvarus“ yra populiaresnis už „ekologiškas“. Tačiau ką reiškia „tvarus“? Apie tai nėra rašoma mūsų tiesioginių išmokų taisyklėse ar kituose teisės aktuose. Europos Sąjunga vis garsiau diskutuoja apie atsiradusį žaliąjį smegenų plovimą, kai kalbama apie tvarumą, tačiau vartotojui iki galo nėra aišku, kaip tas produktas buvo užaugintas ar buvo ūkyje vykdoma kontrolė, kokia akredituota įmonė atliko kontrolę.

Taip pat ekologams nėra priimtina, kad ŽŪM agro schemas pavadino „ekologinės sistemos“. To lyginti su ekologine gamyba nederėtų, vertėtų kalbėti apie „agro sistemas“ ar kitus terminus, nes vartotojai ima painiotis. Jei ant įprastinės produkcijos pakuotės parašytume, kad „užauginta laikantis ekologinių sistemų“, tai galėtume traktuoti kaip vartotojų klaidinimą, nes tai nėra tapatu ekologinei žemdirbystei.

Lietuvoje taip ir neišvystyta vietos rinka, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur viešojo maitinimo sektoriuje dauguma produktų užauginti vietos ūkiuose. Ar tai tik viešųjų konkursų bėda, nes mes renkamės pigiausią kainą pasiūliusias įmonės ar bėdos slypi kitur?

Vieno atsakymo nėra, čia yra daug dedamųjų. Pirmiausia, turime aktyviau šviesti vartotojus, kas yra ekologinė produkcija. Jei paklaustume eilinio pirkėjo kuo skiriasi ekologiška produkcija nuo įprastinės, vargu, ar žmonės taip paprastai surastų tikslius atsakymus.

Žinoma, labai didelį vaidmenį vaidina viešieji pirkimai.  Jeigu viešasis pirkimas yra didesnis nei 15 tūkst. eurų, tuomet privalu laikytis žaliųjų pirkimų reikalavimų. Tačiau tai įmonėms neparanku, todėl jos sumas skaido į mažesnes sumas, kad nereikėtų skelbti pirkimo viešuosiuose pirkimuose. Tuomet jie gali pirkti tai, ką jie nori, o ekologiški vietiniai produktai jų krepšeliuose praktiškai niekuomet neatsiduria.

Džiaugiuosi, kad mūsų kaip asociacijos prisidėjimas paskatino pilotinį projektą Ukmergės darželiuose, jis pasiteisino. Smagu, kad vaikai gauna sveiką ir skanų maistą iš ekologinių ūkių. Ši idėja jau pamažu skinasi kelią ir tarp kitų švietimo įstaigų kituose rajonuose. Norėtųsi, kad darželių vadovai turėtų kuo daugiau žinių, kuo ekologiška produkcija geresnė, kokia jo nauda. Pastebėta, kad maitinant vaikus ekologiška produkcija, sumažėjo jų sergamumas. Tai turbūt yra visų mūsų siekiamybė, vaikai sveikesni, o tėvai buvo mažiau atitraukiami nuo jų darbų. Toks sprendimas ne tik gerina vaikų sveikatą, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo, nes saugome vandenis, aplinką, dirvožemio bioįvairovę.

Kokia ekologinio ūkininkavimo ateitį matote Lietuvoje?

Tikiu, kad ekologinis ūkininkavimas tikrai išliks. Norėtume, kad mūsų siūlymus išgirstų ŽŪM, turėtume ilgalaikį ekologinio žemės ūkio plėtros planą, kad ekologiniai ūkiai galėtų toliau dirbti ir išlaikyti savo šeimas, planuoti ūkių ateitį.