Ir piktžolių, ir bėdų laukuose – dar daug

Lapkričio 18 d. Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos surengtas jau antrasis konsultacinės darbo grupės posėdis.

„Dėkoju kolegoms ir partneriams, aktyviai įsijungusiems į grupės veiklą, teikiantiems pasiūlymus bei pastebėjimus. Labai tikiuosi, kad mūsų bendras darbas nevirs paprastu biurokratiniu susitikimu, į kurį susirinkę tik pasikalbėsime ir nepasieksime jokio rezultato. Procesas nėra lengvas – ne viskas priklauso nuo Augalininkystės tarnybos. Pokyčiai priklauso ir nuo socialinių partnerių, jų gebėjimo tiksliai įvardyti poreikius, ir nuo augalų apsaugos produktų gamintojų,  kurie turi teikti prašymus ir dokumentus registracijai, – sveikindamas susirinkusiuosius, kalbėjo Tarnybos direktorius Jurij Kornijenko. – Surinktų duomenų analizė, jų palyginimas su kaimyninėmis  šalimis suteikia mums naują impulsą – ką galime padaryti geriau? Augalų apsaugos produktų asortimento stygius lemia ir kitą problemą – nelegalią prekybą.  Stengiamės padėti ir paspartinti procesus, tačiau pati Tarnyba negali būti ir paraiškos teikėja, ir vertintoja, tad laukiame ir jūsų pasiūlymų. Tikiuosi ne tik kalbų, ko trūksta, bet ir realių rezultatų.“

Lietuvos ūkininkai dažnai susiduria su dirvožemio gerinimo, biostimuliantų naudojimo iššūkiais. „Nesinori jėgų ir lėšų eikvoti „švęstam“ vandeniui, „kopūstų sriuba“ lieti žemę ir tikėtis rezultato“, – juokauja jie.

O kokie preparatai veiksmingi, kokie galimi pavojai? Atsakydama į praėjusiame posėdyje iškeltus klausimus sureagavo ir savo įžvalgomis apie augalų augimo nepalankiomis sąlygomis gerinimą, jų atsparumo didinimą, biostimuliantų – huminių rūgščių, dumblių ekstraktų naudojimą, mintimis pasidalijo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto laboratorijos vedėja, dr. Alma Valiuškaitė. „Jeigu jūs naudojate amino rūgštis, tai būkite malonūs, naudokite jas ne prieš šalnas. Naudokite jas po streso – sausros, šalčio, cheminio apnuodijimo. Tai yra viena iš dažniausių klaidų, atnešančių priešingą rezultatą. Prieš naudodami biostimuliatorius, susipažinkite su jų sudėtimi, paskaitykite etiketę“, – patarė mokslininkė. 

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė ir skyriaus patarėja, dr. Armina Morkeliūnė posėdžio dalyviams pateikė informaciją apie naujai (po spalio 14 d. posėdžio) įregistruotus, augalų apsaugos produktus, taip pat papasakojo apie tai, kas jau padaryta dėl Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pateikto augalų apsaugos produktų poreikio tenkinimo.

Posėdyje aptarti ir Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos poreikiai, tačiau daugiausia dėmesio skirta Lietuvos grūdų augintojų asociacijos poreikių aptarimui bei galimų sprendimų paieškai. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“,  Pramoninių sodų augintojų asociacijos poreikiai  bus aptarti kitame posėdyje.

„Turėjome tokio „šilto darbo“ – pasitikrinome savo mokslines žinias, analizuodami mūsų ir kaimyninės Lenkijos augalų apsaugos produktų, veikliųjų medžiagų sąrašus, – pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Audrius Vanagas. – Labiausiai akcentuojame ir didžiausias viltis dedame į insekticidus ir herbicidus. Fungicidai – nėra opi problema, turime jų daug ir įvairių. Girdime  gamintojų atstovus sakant, kad vienas ar kitas produktas jau „išeina iš rinkos“ ir jo vežti į Lietuvą neapsimoka, tačiau grūdininkystė yra Lietuvos žemdirbystės varomoji jėga, sektoriaus flagmanas, ji sukuria pusę visų žemės ūkio pajamų. Pasėlių plotai taip pat didžiausi, todėl tikimės rasti konsensusą. “Visi posėdyje dalyvavę grupės nariai vieningai sutarė, kad šiandien didžiausia problema – Lietuvos laukus užplūdęs pelinis pašiaušėlis – iš Eurazijos ir Šiaurės Amerikos kilusi miglinių šeimos žolinių augalų rūšis. Ši piktžolė gali sunaikinti didelę derliaus dalį, todėl kovai su ja reikia skirti didžiausią dėmesį.