Nuolat kalbama, kad Europa – sparčiausiai senstantis žemynas. Lietuvoje viso labo 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų, o per pastarąjį dešimtmetį iš žemės ūkio sektoriaus pasitraukė apie 50 proc. jaunimo. Nors jaunųjų ūkininkų paskatinimui šiemet numatytas solidesnis paramos paketas, jau dabar aišku, kad lėšų užteks tik maždaug pusei pareiškėjų.

Planuose – daržininkystė ir bitinkystė

Įkurti tvarų daržininkystės ūkį, jame auginti smidrus, šitake grybus, laikyti bičių avilius, įdarbinti vietos gyventojus – tai verslo plano idėja, kurią Ana Šmidt-Žilinskienė siekia įgyvendinti jau antri metai iš eilės. Šiam tikslui jauna moteris Švenčionių rajone įsigijo 3 ha sodybą, netgi išbandė save bitininkės amplua. Pernai jai bičiulis paskolino 12 avilių – susipažinti ką reiškia maitinti, prižiūrėti bites ir kopinėti medų. Bitininkystė ją dar labiau motyvavo kurti nuosavą ūkį. Tačiau ji atvira – be paramos jaunųjų ūkininkui įsikūrimui – ji to padaryti nepajėgs.

Praėjusiais metais ji teikė paraišką, tačiau dėl techninių kliūčių Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) ji buvo atmesta. „Mano verslo planas sudarytas iš 15 puslapių, tačiau dėl techninių kliūčių serveryje, NMA darbuotoja atidarė tik titulinį puslapį, kuriame buvo nurodyta viso verslo plano apimtis. Tačiau ji nepasivargino pasidomėti, kodėl ji matė tik pirmąjį puslapį, o kitų – ne. Darbuotoja mano paraišką iškart atmetė. Rašiau skundus, bet ir jie buvo atmesti motyvuojant tuo, kad NMA dar neturėjo tokio precedento dėl serverio gedimo“, – pirmąjį, nesėkme pasibaigusį, bandymą gauti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui su apmaudu prisiminė pašnekovė.

Be samdomo specialisto išsiversti sudėtinga

Ana Šmidt-Žilinskienė atvira – vienos paraiškos parengimas toli gražu ne pigus malonumas. Pernai už pagalbą rengiant projektą konsultantui ji sumokėjo apie 2 tūkst. eurų. Šiemet teikiant naują paraišką iš santaupų teko vėl išleisti tokią pat pinigų sumą. „Nežinau kokio išsilavinimo ir žinių reikia turėti teikiant paraišką. Aš turiu aukštąjį išsilavinimą, bandžiau savarankiškai parašyti verslo planą, bet man tai padaryti nepavyko, teko kreiptis į profesionalą, išmanantį ES paramos projektus, kuris gerai susipažinęs su reikalavimais, taisyklėmis“, – tikina jaunąją ūkininke siekianti tapti Ana.

Ji įsitikinusi, kad jaunaisiais ūkininkais tapti nepalyginamai lengviau tiems, kurie ūkį paveldėjo iš tėvų ar senelių. Jie ateina ne tik su nuosava žeme, bet ir praktinių žinių bagažu. O pradedantysis jaunimas viską turi padaryti savo jėgomis pradedant žemės įsigijimu, baigiant – žemės ūkio kursais.

„Jaunieji ūkininkai į kaimą ateina su naujomis idėjomis, mes norime ūkininkauti kitaip nei vyresnioji karta. Mes neturime vartotojiško požiūrio, aš pati asmeniškai domiuosi ekologiška žemdirbyste. Savo kraštiečiams ūkininkams, kurie išmoko ūkininkauti dar iš savo senelių, pasakoju apie mulčiavimą, organines trąšas. Jaunimas turi visai kitą požiūrį, kurio labai reikia mūsų žemės ūkiui, todėl tikiuosi, kad jaunieji ūkininkai bus skatinami ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – pabrėžė Švenčionių rajone daržovių ūkį steigti siekianti A. Šmidt-Žilinskienė.

Nuotaikos niūrios

Dėl paramos jauniesiems ūkininkams pateiktos 1 160 paraiškų. Bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai dukart daugiau nei buvo skirta pagal paramos jauniesiems ūkininkams priemonę (35 mln. Eur).

„Tai labai liūdnos žinios, nes tikimybė, kad mano paraiška bus patvirtinta – viso labo 50 proc. Aš esu komunikacijos ir rinkodaros specialistė, mano darbas man leidžia dirbti bet kuriame Lietuvos ar užsienio kampelyje. Ūkininkavimas man suteiktų galimybę nenutraukti dabartinio darbo, padėtų generuoti papildomas pajamas, įdarbinti žemę, tvariai ūkininkauti, sukurti papildomas darbo vietas kaime. Vis dėlto, jei paramos vėl negausiu, bus sunku pasiryžti viską įgyvendinti savarankiškai, nes produkciją noriu ne tik gaminti, bet ir perdirbti. Tam reikia didelių investicijų. Taupant savarankiškai, tai padaryti sudėtinga, užtruktume gana ilgai“, – atvirai kalba A. Šmidt-Žilinskienė pridurdama, kad jei pačiai įkurti ūkio nepavyks, žemes teks išnuomoti Švenčionių krašto grūdų augintojams.

Sieks didesnio finansavimo

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pripažįsta, kad jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirtas finansinis vokas kuklus, poreikis buvo kur kas didesnis. „Iš vienos pusės džiugu, kad jaunimas domisi galimybe kurti ūkius, tačiau iš kitos pusės – trūksta pinigų jų įsikūrimui. Belieka tikėtis, kad pusė tų pareiškėjų, kurie negavo paramos, neparas motyvacijos, ūpo dirbti žemės ūkyje“, – viliasi V. Buivydas pridurdamas, kad kartu su ŽŪR sieks, kad jauniesiems ūkininkams būtų numatytas didesnis finansavimas.

Jį neramina tai, kad Lietuvoje ūkiai toliau palaipsniui stambėja, o jaunųjų žemdirbių – mažėja. V. Buivydas sako, kad politikai turėtų priimti ryžtingus ir reikalingus sprendimus – jauniesiems ūkininkams turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pirkti žemę ir gauti lengvatas paskolai.

„Priešingai ne kiti ūkiai, pradedantieji ūkininkai neturi „lašinukų“ veiklai pradėti. Šie metai ypač sudėtingi: pavasarį buvo šalnos, dabar – sausra. Kartais užtenka vos vienų metų, kad patirtum negrįžtamų nuostolių, netektum verslo. Mes jau dabar turime pavyzdžių, kai gyvulininkystės ūkiai nepasigamina pašarų. Ne ką geresnė padėtis ir pas sodininkus. Pavyzdžiui, yra jaunųjų ūkininkų auginančių šilauoges, braškes, kurie pagal savo projektą įsipareigoję parduoti uogas, tačiau jų neturi, nes pavasarį žiedynai nušalo“, – susirūpinęs kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas V. Buivydas.

Pasinaudojo parama ir įkūrė uogų ūkį

Būtent tokia situacija yra rokiškėno Dariaus Kavaliausko ūkyje. Jis augina braškes, šilauoges, o pavasarį nemaža uogynų dalis žiedų buvo pakasti šalnų net šiltnamyje. Jaunasis ūkininkas sako, kad šie metai – tikra išbandymų karuselė. Į ūkį atvyko savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, jie fotografavo žiedus, juos siuntė į NMA, tam, kad būtų įmanoma įrodyti, kad ūkininkas neteko dalies derliaus. Jaunasis ūkininkas apgailestauja, kad šie metai įsimins kaip vieni sunkesnių.

„Jaunojo ūkininko parama pasinaudojau, nes norėjau imtis pats papildomo verslo. Žiūrėdamas televizijos laidą „Svajonių sodai“ susižavėjau idėja auginti uogakrūmius, tai pasirodė kaip perspektyvi žemės ūkio šaka. Už gautą paramą įsigijau sodinukus, šiltnamį, laistymo sistemą, žoliapjovę-smulkintuvą. Be paramos ūkio kurti net nebūčiau pradėjęs. Nors nėra lengva, tačiau ir toliau planuoju tęsti darbus, ateityje noriu pasisodinti sausmedžių, kitų uogakrūmių. Į mane kreipėsi nemažai žmonių, klausė kaip man pavyko pasinaudoti parama jaunojo ūkininko įsikūrimui. Visiems duodu tą patį patarimą – gerai parengti verslo planą, gerai ištyrinėti rinką ir pamatyti, kokia sritis iš tiesų bus pelninga. Mano atveju, konkurencija tapo labai didelė, uogų augintojų rajone tikrai netrūksta. Bet sodininkystės kryptį išlaikysiu toliau“, – tęsti pradėtą verslą nusiteikęs D. Kavaliauskas.

Pinigų visiems neužteks

Žemės ūkio ministerijos teigimu, 2023–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų 20 mln. Eur teks paskoloms. Praėjusią savaitę NMA pranešė, kad paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ NMA buvo priimamos iki birželio 30 d., ir, nors vadovaujantis teisės aktais paraiškų atitikties vertinimui atlikti skirta 30 darbo dienų, NMA specialistai paraiškų pirmumo eilę sudarė triskart greičiau nei leidžia taisyklės.

Sudarytoje paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 1 022 jaunųjų ūkininkų, besikreipusių dėl dotacijos (vienkartinės išmokos), paraiškos – dalis paraiškų buvo atmestos, nes nesurinko privalomo balų skaičiaus, buvo išregistruotos dėl netinkamai užpildytų, nepateiktų ar nevisiškai užpildytų dokumentų, taip pat ūkininkams patiems išregistravus paraiškas. Visų pirmumo eilėje atsidūrusių paraiškų prašoma bendra paramos suma sudaro 61 mln. Eur, tuo tarpu dėl dotacijų besikreipiantiems pareiškėjams buvo skirta 15 mln. Eur paramos lėšų.

Sudarius paraiškų pirmumo eilę paaiškėjo, kad paramos visiškai pakanka 205 jauniesiems ūkininkams, surinkusiems 85 ir daugiau atrankos balų. Jau atliekamas šių paraiškų tinkamumo vertinimas. Paramos lėšų iš dalies pakanka 96 pareiškėjams, surinkusiems 80 atrankos balų. Dėl papildomų lėšų šiems projektams bus kreiptasi į ŽŪM, kuri nuspręs, ar trūkstamos paramos lėšos jiems bus skirtos. Jaunųjų ūkininkų paraiškoms, surinkusioms 75 ir mažiau balų, paramos lėšų nepakanka.