Ministrų Kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai laikinai pakeisti prekybos valstybiniuose miškuose išgauta žaliavine mediena ir kirtimų liekanomis tvarką ir apriboti leistinos įsigyti medienos kiekį – naujiems pirkėjams nebus leidžiama pirkti daugiau nei 1 tūkst. m3 lietuviškos medienos.

Teiktais Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimais numatoma, kad nauji pusmečių aukcionų dalyviai negalės pirkti daugiau nei 1 tūkst. m3 žaliavinės medienos iš valstybinių miškų, nebent pateiktų dokumentus, jog yra pajėgūs perdirbti didesnį medienos kiekį. Daugiau pirkti galės aukcionuose seniau dalyvavę pirkėjai, atsižvelgiant į tai, kiek medienos jie įsigydavo per pastaruosius dvejus metus.

„Esami pirkėjai galės įsigyti maždaug savo įprastą kiekį plius 10 proc. to įprasto kiekio. Visi, kas perka mažiau nei 1 tūkst. m3 medienos ir toliau galės pirkti – maždaug 70 proc. tų aukcionų dalyvių. Visi likę turės pasitenkinti 1 tūkst. m3 arba pateikti pažymas apie perdirbimo pajėgumus“, – Eltai projekto esmę paaiškino aplinkos viceministras Danas Augutis. Anot jo, apribojimai galiotų apie metus.

„Sprendžiame situaciją, kai dėl sankcionuotos medienos importo iš Rusijos ir Baltarusijos iš esmės susidaro gana didelis žaliavinės medienos deficitas Baltijos regione ir iš esmės Europoje. Nusprendę nepirkti iš diktatūrinių ir karą pradėjusių režimų medienos, tampame dėmesio centru kaip turtinga šalis su savo miško žaliava“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot ministro, egzistuoja didelė tikimybė, kad netrukus įvyksiančiame pusmečio aukcione, pakilus susidomėjimui lietuviška mediena iš užsienio pirkėjų, neproporcingai pakils jos kainos, o pati žaliava „išvažiuos iš Lietuvos“.

D. Augučio teigimu, pakeitimais siekiama apsaugoti rinką nuo spekuliacijų. Pasak jo, įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, iš šių šalių Lietuva nebesiveža apie 2 mln. m3 medienos, tuo metu visas Baltijos šalių regionas pirkdavo 15 mln. m3 rusiškos ir baltarusiškos miško žaliavos.

„Ko mes labiausiai bijome, kadangi turime visiškai laisvą rinką, – lietuvišką medieną gali pirkti visi norintys – kad daug ateis naujų pirkėjų į rinką ir lietuvišką medieną išsiveš“, – teigė D. Augutis.

„Tai nėra nukreipta prieš eksportą ar dar kažką. Tiesiog siekiame apsisaugoti nuo spekuliacinių sandorių esant tokiai neramiai situacijai. Visi, kas pirko, užsienio kompanijos, kurios pirko Lietuvoje, ir toliau galės tą daryti. Jei yra pirkimo istorija, jie ir toliau galės tą daryti, tiesiog naujų dalyvių į rinką laikinai neįsileisime“, – patikino jis.

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) pusmečio medienos aukcionuose parduodama apie 20 proc. visos lietuviškos medienos ir apie 30 proc. valstybiniuose miškuose išgaunamos miško žaliavos. Valstybei priklauso apie pusė visų Lietuvos miškų, kuriuos prižiūri VMU.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje medienos ir jos gaminių importuota už 1,98 mlrd. eurų, iš kurių 590 mln. eurų sudarė produkcija iš Baltarusijos, iš kur atsivežta 15 proc. visos medienos ir jos gaminių, Rusijos (11 proc.) ir Ukrainos (4 proc.). Daugiausia pirkta pjautinės medienos ir skiedrų bei pjuvenų.

2021 m. Lietuva eksportavo daugiau kaip 1,5 mln. m3 apvaliosios padarinės medienos (iš užsienio jos įsigyta 552 tūkst. m3). Pati Lietuva į rinką kasmet pateikia apie 7 mln. m3 medienos.