Kilus karui Ukrainoje išryškėjo žemės ūkio, kaip strateginės ir nacionaliniam saugumui svarbios srities, svarba, tačiau žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbo rezultatų dar tenka laukti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį, parlamentarams skaitydamas trečiąjį savo metinį pranešimą, šalies vadovas pažymėjo pasigendąs priemonių skatinti trumpąsias maisto grandines bei teisingos išmokų išmokėjimo ūkininkams tvarkos.

Pastabas K. Navickui prezidentas išsakė Seimo opozicijai toliau reikalaujant ministro atsistatydinimo po to, kai praėjusią savaitę nepavyko jo interpeliacija.

„Karas Ukrainoje parodė, kad žemės ūkis yra strateginė, nacionalinį saugumą užtikrinanti sritis, kuri padės mums siekti ir aplinkosaugos tikslų. Kokybiniai pokyčiai ir aiškūs žemės ūkio politikos prioritetai, dėl kurių sutarėme skirdami ministrą, tapo dar aktualesni“, – Seimo nariams kalbėjo G. Nausėda.

„Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas“, – tęsė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat užsiminė apie nesutarimus tarp šalies žemdirbių ir Žemės ūkio ministerijos. Anot G. Nausėdos, „stringantis dialogas“ tarp K. Navicko ir ūkininkų yra tapęs „nuolatinių barnių šaltiniu“.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę, antradienio Seimo posėdžio metu, vyko K. Navicko interpeliacija, ministras atsakė į 35 interpeliacijos iniciatorių raštu pateiktus klausimus.

Vis dėlto opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka K. Navicko interpeliacijai. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.

Dėl to opozicija jau antrą savaitę posėdžiauja atskirai, Kovo 11-osios salėje. Vienas iš opozicijos reikalavimų vėl įprastai Seime dirbti siekiantiems valdantiesiems yra būtent K. Navickui atsistatydinti iš žemės ūkio ministro posto.

Pats K. Navickas tikino, kad interpeliacija inicijuota politiniais motyvais.

Ministras kaltintas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas bei ieškant, kaip padėti įtampą dėl sudėtingos situacijos trąšų ir kitose žemės ūkio rinkose išgyvenantiems ūkininkams ir maisto gamintojams.

Nepasitenkinimą ministru dar nuo praėjusių metų rudens reiškia Žemės ūkio tarybos atstovai, esą K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, kritikos sulaukė ministerijos Žaliojo kurso strategija, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas. Ministras taip pat kaltintas prastu vadovavimu ir nekompetencija.

K. Navicką vis tik palaiko jaunuosius ir šeimos ūkininkus vienijančios sąjungos. Jų akcentuojama, kad K. Navickas siekia padėti jauniems bei smulkiems ūkininkams, rūpinasi jų, o ne vien ministro pasitraukimo reikalaujančių stambiųjų ūkininkų interesais. Be to, argumentuojama, jog K. Navicką nušalinti siekiama būtent tuo metu, kai Lietuvoje diskutuojama dėl ateinančių ketverių metų žemės ūkio politikos, spaudžiant stambiesiems žemdirbiams.