Vilkų šeimų skaičius Lietuvoje per metus ūgtelėjo beveik 30 proc.

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr. "Canva" nuotr.

Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba paskelbė naujausią išplėstinę sumedžiotų vilkų tyrimų ataskaitą, kurioje teigiama, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Pernai nustatytos 63 šeimos.

Šią ataskaitą parengė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai, atlikę 2021–2022 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų 186 vilkų genetinės įvairovės tyrimą.

„Amžiaus tyrimas (n=187) atskleidė, kad tarp sumedžiotų vilkų didelę dalį (59,4 %) sudarė pirmų metų jaunikliai. Tai prognozuoja vilkų populiacijos augimo potencialą ateityje. Vyriausi sumedžioti vilkai (patinas ir patelė) ėjo devintus metus“, – teigiama ataskaitos įžangoje.

Lietuvoje vidutinis sumedžiotų vilkų amžius (atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius) praėjusį sezoną buvo 4,40 metų.

„Nors genetinės grupės yra pasiskirstę geografiškai mišriai, viena jų turi ženkliai mažesnį inbydingą ir pagal savo geografinį išsidėstymą gali rodyti genų migracijos kryptį iš šiaurės rytų pietryčių link. Stiprėjanti genų srauto iš šiaurės rytų įtaka mažina genetinius skirtumus tarp šalies regionų, ypač 2021–2022 m. tai pastebimas stiprus srautas iš šiaurės rytų į šalies centrinio ir toliau pietvakarių ir pietryčių link. Tokia mišri genetinė struktūra yra teigiamas dėsningumas, nes lemia retesnį poravimąsi tarp giminingų individų. 2021–2022 m. duomenyse pastebėta stipresnė Suvalkijos ir Dzūkijos regionų populiacijų genetinė diferenciacija, kas tikėtina yra migracijos iš Lenkijos ar silpnesnio šiaurės rytinio genų srauto pasekmė“, – aiškina mokslininkai.

Vadovaujantis 2022 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege medžiaga ir pranešimų apie vilkų buvimo (įvykusio laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) registravimus visus metus (VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazėje) pagrindu bei atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus buvo suskaičiuota atitinkamai dar 9 ir 18 atskirų vilkų šeimų. Apibendrinus rezultatus gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos.

Išsamų vilkų tyrimą atliko 10 mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Renatos Špinkytės-Bačkaitienės. Visą ataskaitą galite rasti čia.

Vilkai kasmet pridaro daug žalos ūkininkams, pjaudami avis, veršelius ir ožkas. Pernai buvo nustatytas 190 vilkų medžioklės limitas, todėl beveik neabejojama, kad jis turėtų ūgtelti bent iki 240-250 pilkių. Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, Aplinkos ministerija jau greitai turėtų nustatyti naują vilkų medžioklės kvotą. Pilkių medžioklės sezonas paprastai pradedamas spalio 15 d. ir trunka tol, kol pasiekiamas limitas.

"Agrobitė" primena, kad vilkai beveik nebijo žmogaus. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje vilkai apsilankė ir ūkininko sodyboje Kupiškio rajone, tačiau žemdirbys pasirodė ne pėsčias ir peiliu nudobė pilkį, kuris buvo įsisukęs avių tvarte.

Video