Seimui priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus ūkininkai griebiasi už galvų. 

„Prieš Kalėdas Seimas "padovanojo" žemdirbiams dar vieną smūgį "žemiau juostos" – panaikino sanitarinės apsaugos zonoje galimą didesnę kvapų, triukšmo koncentraciją“, – piktinasi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. 

Šiandien Lietuvos žemės ūkio taryba, šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai, išsiuntė raštą prašydama vetuoti įstatymo pakeitimus.

„Ši Vyriausybė, kaip jokios kitos iki šiol, nustatydama žemės ūkiui visokius suvaržymus, apmokestinimus, ribojimus, draudimus ir kt., įstūmė jį į posūnio vietą. Žemės ūkis lieka paraštėje, nors, žvelgiant į statistiką, turėtų būti priešingai.

Lietuvos žemės ūkio augimo tempai vienareikšmiai rodo didėjantį atotrūkį nuo kaimynų. Štai rezultatai: Lietuvos augimas - +135 eur/ha, Estijos - +253 eur/ha, o Latvijos - +340eur/ha, - net 2,5 karto spartesni nei Lietuvos. Žemės ūkio produkcijos gamyba, palyginus 2020 m. su 2021-aisiais, sumažėjo 8,9 proc. Mažėjo šalies biudžeto asignavimai žemės ūkiui: nuo 11,8 proc. 2017 metais iki 5,6 proc. 2023 metais, t.y. 2,1 k. mažiau.

Seimas, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatydamas kvapų, triukšmo normas tokias pat, kaip ir už SAZ'o ribų, sudavė dar vieną smūgį žemiau juostos. Kreipėmės į šalies Prezidentą dėl šio įstatymo vetavimo“, – rašo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. 

Lietuvos žemės ūkio taryba rašte Prezidentui pabrėžia, kad su žemdirbių bendruomene Įstatymo pataisos nebuvo nė karto aptartos. 

„Įstatymu nustatant sanitarinės apsaugos zonoje ūkinės veiklos išmetamų kvapų, triukšmo ribines ribas, tokias kokios jos turi būti už sanitarinės zonos ribų, bus sukurta dar didesnė konfliktinė situacija, tik jau šalies mastu, o ne Vilniaus rajono, Rudaminos gyvenvietės. Dabar ji atsirado dėl valstybės tarnautojų aplaidumo grąžinant žemes jų savininkams. Jie nebuvo deramai informuojami, nebuvo padaryti privalomi įrašai, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos keliamos atkuriamai jų nuosavybei. Taip prie gamybinių pastatų priartėjo gyventojai, o ne priešingai. 

Savo ruožtu žemdirbiai naudoja visas kvapų slopinimo technologijas, įdiegia naujoves, tačiau ne viskas veikia 100 proc. efektyviai. Žinant sudėtinga situaciją gyvulininkystėje, įstatymas žemdirbius paskatins dar labiau jo atsisakyti. Seimo vienašališki sprendimai, perkeliantys valdžios institucijų atsakomybę įmonėms ir ūkininkams, nėra teisingas kelias“, – rašoma Žemės ūkio tarybos rašte Prezidentui.