Tvaraus turizmo paslaptys: ką verta žinoti?

Šiuolaikinis turizmas dažnai asocijuojasi su skubėjimu ir paviršutinišku vietų aplankymu, tačiau Europoje vis labiau populiarėja "lėtasis turizmas" (lėtasis turizmas), kuris skatina keliauti kitaip. Ši koncepcija remiasi SLOW principais: tvarumu, vietiškumu, organiškumu ir visapusiškumu.

Pastebima, kad darnus turizmas ne tik leidžia mėgautis naujomis vietomis, bet ir padeda sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Tyrimai rodo, kad keliaudami lėtai, žmonės dažniau vaikšto ar važiuoja dviračiu, todėl jų fizinis aktyvumas padidėja 2-3 kartus, lyginant su įprastu dienos režimu.

Tvaraus keliavimo planavimas: ką reikia žinoti prieš kelionę

Planavimas yra vienas svarbiausių tvaraus turizmo aspektų. Kruopščiai parinktas laikas, tinkami įrankiai ir aplinkai draugiško transporto pasirinkimas gali padėti sumažinti kelionių poveikį aplinkai ir kartu suteikti turtingesnį kelionių patyrimą.

Geriausias laikas tvariam turizmui Lietuvoje

Lietuvos turizmo statistika atskleidžia, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiai yra aktyviausi – kuomet atvyksta net po 13-14% visų metų turistų. Tačiau, siekiant tvaresnio turizmo, verta apsvarstyti keliones ne piko sezonu. Sausio ir vasario mėnesiais lankytojų srautas yra mažiausias – vos šiek tiek daugiau nei 5% turistų.

Įdomu tai, kad lietuviai ir užsienio turistai keliauja panašiais metų laikais. Didžiausi skirtumai pastebimi gruodžio, vasario ir gegužės mėnesiais – gruodį ir vasarį aktyviau keliauja lietuviai, o gegužę – užsieniečiai. Paprastai per 5 šiltuosius mėnesius (nuo gegužės iki rugsėjo) Lietuva sulaukia šiek tiek daugiau nei pusės (56%) visų užsienio turistų.

Pagal sezoniškumą Lietuva yra artima Europos Sąjungos šalių vidurkiui, siekiančiam apie 60%. Taigi, keliaujant pavasarį ar rudenį, ne tik prisidėsite prie tvaresnio turizmo, bet ir patirsite mažiau perpildytas lankytinas vietas bei kokybiškesnį aptarnavimą.

Skaitmeniniai įrankiai tvariam keliavimui

Šiuolaikinės technologijos siūlo įvairius įrankius, padedančius planuoti tvaresnes keliones. Skaitmeniniai įrankiai gali padėti rasti optimalius maršrutus, vietos produktus ir paslaugas bei mažinti popierinių žemėlapių ar brošiūrų naudojimą.

Kaip rodo Lietuvos gyventojų apklausa, keliautojai vis dažniau naudojasi Google paieška (38%), artimųjų rekomendacijomis (36%) ir socialiniais tinklais, pavyzdžiui, Facebook (21%). Tarp populiarių apgyvendinimo paieškos kanalų išsiskiria Booking.com (63%) ir kitos nuolaidas bei akcijas siūlančios svetainės.

Vis dėlto kokybinis tyrimas atskleidė, kad daugelis keliautojų jaučia poreikį turėti vieną platformą, kurioje būtų prieinama visa aktuali informacija apie:

• lankytinas vietas

• maitinimo vietas su vietiniais patiekalais

• pažintinius takus ir jų būklę

• renginius ir festivalius

• infrastruktūrą šeimoms su vaikais

Kaip pasirinkti aplinkai draugišką transportą

Transporto pasirinkimas daro didžiausią įtaką kelionės anglies pėdsakui. Nors 90% vietinių turistų keliauja automobiliu, tačiau taršos mažinimui vis daugiau dėmesio skiriama tvaresnėms alternatyvoms.

Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas aplinkai draugiško transporto skatinimui. 2021 metais daugiau nei 12 tūkstančių gyventojų pasinaudojo galimybe gauti kompensaciją už įsigytas aplinkai draugiškas transporto priemones. Tarp populiariausių yra elektriniai paspirtukai ir paprasti dviračiai – jų įsigyta daugiau nei 6000 vienetų.

Be to, šalyje vykdoma viešojo transporto transformacija – skirta 66 mln. eurų elektrinių ir vandenilinių autobusų įsigijimui, kurie iki 2026 m. papildys Lietuvos autobusų parką 230 aplinkai draugiškų transporto priemonių.

Darniam turizmui svarbiausia rinktis mažiau taršų transportą – viešąjį transportą, dviračius ar net pėsčiųjų žygius. Jei planuojate ilgesnę kelionę, pabandykite traukinį – tai ne tik sumažins jūsų kelionės poveikį aplinkai, bet ir leis mėgautis pro langą atsiveriančiais Lietuvos kraštovaizdžiais.

Kaimo turizmas Lietuvoje: tvarumo pavyzdžiai ir galimybės

Kaimo turizmas Lietuvoje per pastaruosius metus išgyvena tikrą renesansą, o 2008 m. šalyje veikė jau 546 kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos. Tvaraus kaimo turizmo populiarėjimas atspindi bendrą tendenciją – žmonės vis labiau ieško autentiškų patirčių, artimesnio ryšio su gamta ir vietine kultūra.

Ekologiškos sodybos ir jų siūlomos paslaugos

Nors Lietuvoje dar nėra oficialios ekologiškų kaimo turizmo sodybų sertifikavimo sistemos, tačiau atsiranda vis daugiau privačių iniciatyvų. Viena iš ekologiškiausių sodybų – „Ekovilis" netoli Vievio, kuri reklamuojasi kaip „aplinką tausojanti, ekologiškos ir tvarios gyvensenos sodyba". Joje namai rąstiniai, dengti nendriniais stogais, apdailai naudotos tik natūralios medžiagos, įrengtas geoterminis šildymas, veikia saulės elektrinė.

Kita pavyzdinė sodyba – „Vila Ra" Molėtų rajone, kurioje sienos padengtos ekologiška japoniška danga iš popieriaus ir žolelių, energija kaupiama saulės kolektoriais, o patalpoms valyti naudojama ekologiška sistema „Hyla". Tokios sodybos dažnai siūlo ir ekologišką maitinimą iš vietinių produktų.

Panašiai tvarumo ir kokybės principais vadovaujasi Harmony Park, kurio restorane gaminami vietiniai pusgaminiai iš ekologiškų ingredientų. Šią ir kitas išskirtines kaimo turizmo vietas galima rasti Bookitnow platformoje.

Vietinių produktų ir amatų pažinimas

Kaimo turizmas ir tradiciniai amatai – puikiai vienas kitą papildančios sritys. Vietiniai amatininkai gali būti skirstomi į kelias grupes:

• Amatininkai-verslininkai, kurie gamina tradicinius gaminius, parduodamus užsienio turistams

• Amatininkai-puoselėtojai, kurie naudoja autentiškas amato gudrybes ir gamina tikrus tradicinius gaminius

• Amatininkai-kūrėjai, kurie tradicinius gaminius pritaiko moderniai aplinkai

Daugelis kaimo turizmo sodybų siūlo ne tik apgyvendinimą, bet ir edukacines programas, per kurias lankytojai susipažįsta su kulinarinio paveldo, tradicinių amatų paslaptimis. Taip pat populiarėja tradicinių amatų dirbtuvių lankymas, kur turistai patys gali išbandyti amatus – duonos kepimą, audimą, pynimą, drožybą.

Gamtos tausojimo iniciatyvos kaimo turizmo sodybose

Darnaus vystymosi kriterijai taikomi sodyboms, esančioms Lietuvos saugomose teritorijose – jose taupoma energija, didinamas pastatų energetinis efektyvumas, naudojami atsinaujinantys ištekliai, skatinamas aplinkai palankus žemės ūkis, atliekų mažinimas ir rūšiavimas.

Tyrimai rodo, kad net 74% rūšiuojančių Lietuvos gyventojų tai daro norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo, o beveik trečdalis jų motyvuojami patogios rūšiavimo sistemos. Todėl vis daugiau kaimo turizmo sodybų įrengia atliekų rūšiavimo sistemas, kompostavimo vietas, naudoja ekologiškas valymo priemones.

Svarbu paminėti, kad tokie tvarumo sprendimai padeda kaimo turizmo sodyboms įgyti konkurencinį pranašumą, pritraukti sąmoningus turistus ir kartu išsaugoti gamtą ateities kartoms.

Lėtasis turizmas: kokybė vietoj kiekybės

Pasaulis juda greitai, tačiau būtent lėtasis turizmas suteikia galimybę patirti gilesnę, prasmingesnę kelionės patirtį. Šis keliavimo būdas akcentuoja ne tai, kiek vietų aplankėme, bet kokį ryšį su jomis užmezgėme ir kokias emocijas bei patyrimą išsivežame.

SLOW principas ir jo taikymas Lietuvoje

SLOW akronimas apima keturis esminius lėtojo turizmo principus: tvarumą (Sustainable), vietiškumą (Local), organiškumą (Organic) ir visapusiškumą (Whole). Šis judėjimas prasidėjo Italijoje 1999 metais, kai trijų miestelių merai – Orvjeto, Bra ir Positano – pasirašė susitarimą siekti lėto ir kokybiško gyvenimo būdo.

Lietuvoje lėtasis turizmas dar žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau 2020 metais buvo įkurta Lėtojo turizmo asociacija, vienijanti asmenybes, kurios dalijasi savo gyvenimiška patirtimi, kūryba ir pasaulėžiūra. Įdomu tai, kad dauguma lietuvių keliauja vadovaudamiesi lėtojo turizmo principais, nors ir nežino šio termino – tyrimas parodė, kad net 78% respondentų kelionių metu renkasi prasmingas bei vertingas patirtis lėtesniu tempu.

Vis dėlto, iššūkiu išlieka trumpa vidutinė nakvynės trukmė Lietuvoje – tik 2,2 nakvynės, o kaimo turizmo sodybose dar mažiau – 1,92 nakvynės. Todėl lėtojo turizmo skatinimui itin svarbu kurti patrauklias patirtis, kurios paskatintų keliautojus pasilikti ilgiau.

Autentiškos patirtys su vietiniais gyventojais

Lėtasis turistas nėra pradžiamokslis, o brandus, daug keliavęs žmogus, ieškantis to, kas jam asmeniškai svarbu. Tokių keliautojų motyvai – atsipalaidavimas, savęs pažinimas, atitrūkimas nuo kasdienybės, naujovių ieškojimas ir prasmingų atradimų siekis.

Lietuvoje autentiškos patirtys dažniausiai pasireiškia per:

• Bendravimą su vietiniais žmonėmis, kurie dalijasi savo gyvenimo istorijomis

• Vietinio maisto ragavimą ir gaminimo procesų pažinimą

• Tradicinių amatų išbandymą ir kultūrinių papročių patirtį

Nuostabu tai, kad lėtojo turizmo patirtys nebūtinai reikalauja keliauti toli – jas galima patirti ir arti namų. Pasaulis, anot lėtojo turizmo filosofijos, atsiskleidžia ne per atstumą, o per pažinimo gylį ir ryšį.

Išvada

Tvarus ir lėtasis turizmas Lietuvoje tampa vis aktualesni, nes keliautojai vis labiau vertina ne tik aplankytų vietų skaičių, bet ir jų patirtį bei poveikį aplinkai. Atsakingas keliavimas leidžia ne tik sumažinti ekologinį pėdsaką, bet ir kurti glaudesnį ryšį su gamta, vietine kultūra bei bendruomenėmis.

Tvarus turizmas prasideda nuo sąmoningo planavimo – tinkamo laiko pasirinkimo, mažiau taršių transporto priemonių naudojimo ir vietinės produkcijos palaikymo. Keliaudami ne piko metu, rinkdamiesi ekologiškas sodybas ar dalyvaudami tradicinių amatų dirbtuvėse, prisidedame prie darnaus vystymosi ir autentiškų patirčių išsaugojimo ateities kartoms.

Lėtasis turizmas suteikia galimybę patirti keliones kitaip – mėgautis vietiniu gyvenimo ritmu, gilintis į kultūrą, skirti laiko sau ir aplinkiniams. Tai ne tik sąmoningas būdas pažinti pasaulį, bet ir puiki galimybė atsiriboti nuo skubos, atrasti prasmingus potyrius bei sustiprinti savo ryšį su aplinka.

Kelionės gali būti ne tik malonios, bet ir atsakingos – tereikia sąmoningai rinktis, kaip, kur ir kada keliauti.