Vasara dar nesibaigė, o Panevėžyje medžiai jau ruduoja: specialistai aiškina, kas vyksta

Nors iki rudens dar liko laiko, kai kuriose Panevėžio vietose vaizdas jau primena rugsėjį – medžių lapai ruduoja, džiūsta ir krenta gerokai anksčiau nei įprastai. Laisvės aikštėje augančioms liepoms fiksuojamas ankstyvas lapų kritimas, kaštonai ne pirmus metus kenčia nuo keršakandžių, o Taikos alėjos klevų būklė siejama su augimo sąlygomis, permainingais orais ir galimomis ligomis. Vis dėlto medžių kirsti neketinama – jų būklė bus stebima.

Paveikė stresas

Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Plungė paaiškino, kad buvo nuvykęs apžiūrėti Taikos alėjoje augančių klevų.

„Tikrai kiek neįprastas vaizdas, bet kritinių dalykų nepastebėjau – medžių kamienai sveiki. Manau, kad medžius galėjo paveikti stresas – šiųmetės oro sąlygos. Buvo ir nemažai kritulių, ir sausros periodų. Dar kitas dalykas – medžiai auga prie pat gatvės. Be to, kažkada Taikos alėja buvo renovuota, todėl darbų metu galėjo būti pažeistos arba suspaustos medžių šaknys. Dar galėjo pakenkti ir žiemą barstoma druska bei nemažas transporto judėjimas. Tačiau medžių kirsti nesiruošiame – paliksime kitam vegetacijos laikotarpiui ir stebėsime klevų būklę. Manau, kad medžiai patys save saugo ir nori greičiau pradėti rudens sezoną“, – teigė P. Plungė.

Pasak jo, anksčiau laiko ruduoja ir džiūsta ne tik klevų, bet ir kitų miesto medžių lapai.

Svarbi medžių augavietė

Arboristas Renatas Turcinavičius naujienų portalui JP aiškino, kad vertinant medžių būklę labai svarbu atsižvelgti į jų augavietę. „Medžių šaknų zoną riboja asfaltas, suspaustas gruntas. Todėl klevų lapus galėjo pažeisti dėmėtligė – lapų kraštai ruduoja ir džiūsta. Gatvės medžiams labai svarbu, ar šaknys gauna pakankamai vandens ir oro, ar dirvožemis nėra suspaustas. Juolab kad medžiai be šaknų neauga. Tačiau nesiūlyčiau pradėti medžių genėti. Svarbu palyginti, ar džiūsta tik lapų pakraščiai, ar ištisos šakos, ar simptomai vienodi visoje alėjoje“, – svarstė arboristas.

Pasak jo, medžiams galėjo pakenkti ir žiemą gatvėse naudojama druska.

„Dar medžius galėjo paveikti žiemą barstoma druska. Jos poveikis medžiams kartais paaiškėja tik vasarą. Druskos – labai agresyvios. Beje, medžius veikia ir triukšmas, ir dulkės. Jeigu medžiai serga, reikia juos gelbėti, o gelbėjimo priemonių yra – viena jų keisti dirvožemį“, – sakė R. Turcinavičius.

Įžvelgia šaknų zonos problemą

Pasak arboristo, klevai gali patirti fiziologinį stresą, o viena iš problemų gali slypėti jų šaknų zonoje.

„Tačiau klevų kirsti arba rauti nesiūlyčiau. Nesiūlyčiau ir genėti. Pirmiausia reikėtų nustatyti, kodėl džiūsta lapai. Genėjimas savaime šios problemos neišspręs, o netinkamai nugenėjus nusilpusį medį galima padaryti dar daugiau žalos. Be to, vertėtų medžius įvertinti – apskaičiuoti jų vertę. Nors tai pakankamai sudėtinga“, – aiškino R. Turcinavičius.

Jo teigimu, pirmiausia medžius reikėtų nuodugniai apžiūrėti ir tiksliai įvertinti jų būklę.

Priežastį gali nustatyti skirtingi specialistai

Medžių būklei įvertinti gali prireikti skirtingų sričių specialistų. Fitopatologas gali nustatyti, ar medį pažeidė grybas, bakterija ar kitas ligų sukėlėjas, o dendrologas vertina medžio rūšies biologiją, augimo sąlygas ir bendrą būklę.

Arboristas vertina patį medį – jo lają, kamieną, šaknų zoną, augavietę, gyvybingumą ir galimą riziką. Jei įtariama, kad problema susijusi su dirvožemio suslėgimu, drėgme ar druskomis, gali prireikti ir dirvožemio specialisto vertinimo.