VMVT prieš 20 metų ir dabar: šiandien vieno teisės akto nebepakanka
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tęsia savo projektą, skirtą atskleisti asmenines istorijas ir patirtis tų, kurie tiesiogiai prisidėjo prie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą. Švęsdami 20-ąsias Lietuvos įstojimo į ES metines, norime parodyti, kaip šis įvykis paveikė mūsų tarnybos darbą ir kokius pokyčius atnešė.
Šiandien savo patirtimi ir prisiminimais dalijasi Alicija Zarankovich, kurios darbas Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos poste buvo itin svarbus Lietuvai, jau įstojus į ES.
Kaip keitėsi Jūsų darbas pereinant iš Pasienio veterinarijos tarnybos centrinės tarnybos į Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos postą po Lietuvos įstojimo į ES, ir kokie buvo pagrindiniai iššūkiai užtikrinant ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą?
2004 metais perėjau dirbti iš Pasienio veterinarijos tarnybos centrinės tarnybos į Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos postą (PVP). Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos PVP tapo ES PVP. Mūsų postas turėjo vykdyti ir užtikrinti ES teisės aktų reikalavimus dėl įvežamų iš trečiųjų šalių gyvūnų ir gyvūninių produktų kontrolės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos posto veikla prasidėjo naujose patalpose, kurios atitiko ES reikalavimus. Kad pasienio postas atitiktų ES standartus, jame turėjo būti įgyvendinti reikalavimai dėl patalpų, personalo, įrangos ir dokumentacijos. Pati asmeniškai prisidėjau prie kokybės sistemos kūrimo, užtikrinant, kad įranga būtų tinkamai naudojama ir prižiūrima. Taip pat padėjau surinkti ir susisteminti visus teisės aktus, būtinus pasienio kontrolei. Pradžioje, įstojus į ES, pasienio kontrolės vykdyme padėjo atvykę ekspertai iš kitų ES šalių, įskaitant dvi veterinarijos gydytojas iš Vokietijos, kurios Vilniaus oro uoste viešėjo apie mėnesį.
Kas Jus labiausiai nustebino pradėjus dirbti VMVT?
Naujoviškas teisės aktų išdėstymas ir struktūra, ypač įžangoje pateikiama informacija apie teisės aktų priėmimo priežastis, buvo labai naudinga. Priimant sprendimus dėl siuntų, priklausomai nuo gyvūninio produkto rūšies, kilmės ir apdorojimo, reikėjo žinoti mažiausiai 3 – 4 ES teisės aktus. Pavyzdžiui, turėjome žinoti šalių sąrašą, iš kurių leidžiama įvežti tam tikras gyvūninių produktų rūšis, kokius reikalavimus turi atitikti įvežami produktai, bei patvirtintų ES įmonių sąrašus. To anksčiau nereikėjo pakakdavo vieno teisės akto. Viskas pasikeitė iš esmės.
Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai?
Didelis kiekis ir apimtis ES teisės aktų, su kuriais reikėjo susipažinti, buvo pagrindinis iššūkis. Daugelis teisės aktų buvo tiesiogiai taikomi, be poreikio juos perkelti į nacionalinę teisę.
Ar nebuvo teisės aktų ar reikalavimų, kurie pačioje proceso pradžioje atrodė pertekliniai, o dabar jų jau neįsivaizduojate VMVT veiklos?
Pradžioje norėjome turėti vieną ar du teisės aktus, kuriuose būtų apibrėžta visa reikalinga informacija dėl pasienio kontrolės. Tačiau laikui bėgant, išryškėjo pagrindiniai aspektai dėl jų struktūros ir turinio, tapo aišku, kad daugelis teisės aktų yra būtini.
Kokie buvo svarbiausi projektai, kuriuos pasinaudojant ES parama VMVT įgyvendino per pirmuosius narystės metus?
Vienas svarbiausių ir ilgiausių projektų buvo 2006 metų EU Twinning Project (Dvynių projektas) – „Strengthening of the Border Veterinary Control System in the Republic of Lithuania“ („Lietuvos Respublikos pasienio veterinarinės kontrolės sistemos stiprinimas“). Italijos inspektoriai dalijosi patirtimi. Tai buvo keturių savaičių trukmės mokymų sesija. Italijos ekspertai pristatinėjo pasienio veterinarijos kontrolės praktiką. Buvo gauta vertingos informacijos, įskaitant prezentacijas ir vizitus į Milano oro uostą bei Italijos pareigūnų apsilankymus Lietuvos pasienio veterinarijos postuose.
Kaip manote, kokią pažangą padarė VMVT nuo įstojimo į Europos Sąjungą? Gal galėtumėte įvardinti patį svarbiausią aspektą?
Pagrindinė pažanga, mano nuomone, buvo patirties perėmimas iš kitų ES šalių. Šis dalijimasis žiniomis ir praktikomis labai prisidėjo prie mūsų darbo kokybės gerinimo.
Kokius matote ateities iššūkius ir galimybes VMVT veikloje, susijusioje su ES naryste?
Dabartinė politinė situacija pasaulyje, įskaitant karą Ukrainoje, gyvūnų užkrečiamas ligas, gyvūnų gerovės klausimus ir naujus maisto produktus bei jų gamybos technologijas, kelia naujų iššūkių. Reikia prisitaikyti prie pokyčių, tokių kaip sienų uždarymas, sankcijos ir padidėjęs klastojimo atvejų skaičius. Taip pat būtina peržiūrėti teisės aktus ir kontrolės priemones, kad įvežamos prekės iš trečiųjų šalių atitiktų gyvūnų sveikatos, visuomenės saugos ir kokybės reikalavimus.
Vis dėlto, kiekvienas iššūkis suteikia ir galimybių tobulėti ir stiprinti mūsų veiklą. Linkiu VMVT sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, tęsti profesionalų darbą ir prisidėti prie saugios ir kokybiškos gyvūninių produktų kontrolės.