Šventės prasideda: ūkininkas iš Panevėžio rajono pataria, kaip išsirinkti kvapniausią eglę

Nors Kalėdų šventės dar priešakyje, o dauguma dar tik planuoja puošti namus, šventinis maratonas jau prasideda. Už 15 kilometrų nuo Panevėžio, Paįstrio seniūnijoje, Eugenijaus Galvanausko eglių ūkis jau pasiruošęs dovanoti namams tikrą magiją ir nepakartojamą kvapą. Kalėdinę prekybos pradžią skelbia ir Valstybinių miškų urėdija bei visus kviečia į tradicinę šakų dalijimo akciją, dovanodama viltį ir bendrystės simbolį.

Šviežumo garantas ir asmeninis dėmesys

Paįstrio seniūnijoje, Pakaušių kaime, įsikūręs E. Galvanausko eglių ūkis ruošiasi didžiajam Kalėdų maratonui. Kol dauguma dar laukia gruodžio vidurio, ieškodami tobulos žaliaskarės, eglių augintojas jau dalijasi patarimais – kokia eglė namuose kvepės ilgiausiai ir kodėl svarbu ją rinktis tiesiai iš ūkio. Pagrindinis pranašumas – neginčijamas šviežumas ir individualus aptarnavimas.

E. Galvanauskas pasakoja, kad dirba su kiekvienu klientu individualiai, siekdamas užtikrinti aukščiausią kokybę ir šventinę dvasią: „Einu su klientu į eglyną, jis išsirenka, kuri patinka. Eglę nupjaunu tiesiai pirkėjo akyse, supakuoju ir ji šviežia keliauja į namus. Taip garantuojame, kad ten iškeliaus ne tik eglė, bet ir tikra, gyva šventinė dvasia.“

Kodėl paprastoji eglė yra geriausia?

E. Galvanauskas, būdamas griežtas tradicijų šalininkas, eglutes renkasi ne pagal mados tendencijas, o pagal kvepiančią esmę. Nors ūkyje auga ir sidabrinės eglės, Kalėdoms jis turi vieną ypatingą rekomendaciją – lietuvišką paprastąją eglę.

„Nors auginu ir sidabrines, siūlau visiems į namus vežti paprastąją eglę. Sidabrinė eglė yra dygi ir namuose jos kvapas ne toks. Paprastoji eglė labiau kvepia, ji švelni, prisiglausti prie jos nebaisu“, – aiškina E. Galvanauskas.

Nors Kalėdų šventės dar priešakyje, o dauguma dar tik planuoja puošti namus, šventinis maratonas jau prasideda. Ūkyje galima rasti įvairaus aukščio Kalėdų simbolių: nuo vieno metro iki keturių ir dar didesnių žaliaskarių. Kaina priklauso nuo jūsų pasirinkimo: paprastoji eglė kainuos 20 eurų, o sidabrinė eglė – 25 eurus.

Klaida, kuri kainuoja šviežumą

Eugenijus pabrėžia didelę klaidą, kurią daro žmonės, pirkdami egles prekybos centruose ar aikštelėse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su augintojais. „Būna, kad tokiose vietose eglės būna nupjautos prieš mėnesį ar net du, kartais net apipurkštos ir eglės jau kvapo nebeturi. O kai pagauna namuose šilumą, pradeda ir byrėti“, – įspėja ūkininkas.

Jis paminėjo, kad, pavyzdžiui, kėniai į Lietuvą gabenami iš Olandijos, nupjaunami dar rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. „Tai kaip plastmasinis medis, nieko gero nebėra – nei kvapo, nei dvasios“, – sako Eugenijus.

Ūkininkas pabrėžia, kad perkant eglę visada reikia atkreipti dėmesį į jos kotą. „Matosi, kur ant koto yra šviežias pjūvis ir kur jau tas pjūvis apdžiūvęs“, – pataria jis, nurodydamas paprastą šviežumo testą.

Jeigu vis dėlto nusipirkote apdžiūvusią eglę, ūkininkas duoda patarimą, kaip prailginti jos gyvenimą namuose: nupjaukite dar apie penkis centimetrus koto ir įmerkite eglę į vandens stovą.

Daug metų meilės ir atidumo

Eugenijaus eglės nėra paprasti medžiai – tai per kelis dešimtmečius formuotas darbas. „Tinkama pardavimui eglutė užauga per 10 metų, bet turiu ir tokių, kurios skaičiuoja jau virš dvidešimt metų. Aš jas žemindavau, trumpindavau viršūnes, apkarpydavau šakas, todėl jų tankūs vainikai. Jei nebūčiau taip prižiūrėjęs šių eglių, jos būtų jau apie 30 metrų aukščio. Tai medis, skirtas Kalėdoms – aš jį taip ir auginau“, – kalbėjo E. Galvanauskas.

Ūkininkas pripažįsta, kad ateityje eglių sodinti nebesiruošia, o daugiau dėmesio skirs ilgaamžiams projektams: „Egles auginu apie 40 metų, laikas sustoti. Esu pasodinęs dar juodųjų pušų, kurios auga 10–15 metų.“

Nors Kalėdų šventės dar priešakyje, o dauguma dar tik planuoja puošti namus, šventinis maratonas jau prasideda.

Prekybą pradeda ir miškininkai

Didžiosioms metų šventėms artėjant, prekybą kalėdiniais medeliais pradeda ir Valstybinių miškų urėdija (VMU). Kaip ir kasmet miškininkai gyventojams siūlo plačią rūšių ir dydžių įvairovę – nuo tradicinių eglių ir pušų iki rūšinių medelių vazonuose, tinkamų persodinti ir toliau auginti tvarią medžių kartą.

VMU, kaip ir kasmet, siūlo rinktis įvairių rūšių kalėdinius medelius: baltąsias, dygiąsias, paprastąsias, serbines egles ar kėnius, paprastąsias pušis, taip pat eglių šakas.

Anot VMU Panevėžio medelyno vadovo Egidijaus Kaluinos, kad ir koks gausus medelių pasirinkimas kasmet vyrauja, jis pastebi, kad pirkėjai dažniausiai renkasi paprastąją eglę – tradicinį mūsų miškų medį.

Kainos šiek tiek augo

Kalbant apie medelių kainas, šiemet jos šiek tiek išaugo. Pasak E. Kaluinos, taip nutiko dėl padidėjusių darbo, paruošimo ir logistikos sąnaudų, tačiau šie pokyčiai nėra drastiški – siekia daugiausia kelis eurus. „Medelių kainos svyruoja nuo 4 iki 150 eurų, priklausomai nuo jų rūšies bei aukščio, taip pat nuo to, kur jie buvo užauginti – miške, plantacijose ar medelyne“, – pasakoja specialistas.

Anot jo, paprastoji eglė ar pušis iš miško kainuoja maždaug nuo 4 iki 53 eurų, tų pačių rūšių medžiai, užauginti plantacijoje – 9–55 eurus, o vazonuose – 9,5–60 eurų.

Kaip ir kasmet, brangesni yra medelyne užauginti rūšiniai medžiai: baltosios, serbinės ir sidabrinės eglės, kalninės pušys, kėniai. Jų kainos prasideda nuo maždaug 12 ir siekia iki 145 eurų.

Kalėdinių medelių kaina priklauso ir nuo jų aukščio. VMU regioniniuose padaliniuose parduodami medžiai gali siekti nuo 0,3 iki daugiau nei 4 m. Neplanuojantieji puošti šventinio medelio gali įsigyti medžių šakų. Jos kainuoja 2–3 eurus. Prireikus, urėdijos specialistai medelius ar šakas gali ir įpakuoti.

Nors Kalėdų šventės dar priešakyje, o dauguma dar tik planuoja puošti namus, šventinis maratonas jau prasideda.
Ruošiasi tradicinei šventei

VMU ragina nepamiršti ir kasmetinės miškininkų akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ – tai sena ir mėgstama VMU tradicija, džiuginanti jos dalyvius jau 19 metų.

Šiemet akcija vyks gruodžio 19 dieną nuo 12 val. Jos metu miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visiems norintiems dovanos eglių ir pušų šakų. Šiais metais prie akcijos prisijungs ir Lietuvos skautija, kurie atvykusiems pasiimti šakų gyventojams padovanos Betliejaus taikos ugnį – vilties ir bendrystės simbolį.

Rengdami nemokamą eglišakių dalijimo akciją miškininkai ne tik nori dalintis kalėdine dvasia, bet ir tokiu būdu ragina piliečius nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų mūsų šalies miškuose. Visos šios iniciatyvos metu dalijamos šakos yra surenkamos kirtavietėse.