Šiemet vasarą sodyboje pastebėjau įdomų biologinį reiškinį. Sodybos kieme, šimtametėje pušyje, kurios apimtis 3 m, o paskaičiavus pagal apimtį turėtų būti apie 250 m. amžiaus, ,,apsigyveno“ siauralapis  gaurometis, seniau daugiau buvo žinomas kaip siauralapė ožrožė (nuotr. dešinėje). Kadaise ji buvo laikoma rimtu arbatos pakaitalu (neveltui rusai ją vadina ,,ivan čiai“), o ir dabartiniais laikais gaurometis yra populiari vaistažolė. 

Vasarą 2 m aukštyje pušies kamieno samanotame plotelyje išvydau augantį gaurometį. Išaugo iki pusmetrio dydžio, net sugebėjo žiedus sukrauti. Tai epifitas – augalas, kuris naudojasi kitais augalais, kaip atrama, bet nesimaitina jų medžiagomis (neparazituoja). Pasaulio floroje epifitai sudaro 10 proc. visos augalijos. Itin  paplitę drėgnuose atogrąžų kraštuose, kur klesti didelė epifitų  įvairovė. Yra sudėtinga juos klasifikuoti.

Paprastai skirstoma į 3 pagrindinius tipus: atsitiktiniai, pusiau ir tikrieji epifitai. Atsitiktiniai epifitai – tokie augalai, kai jų sėklas atsitiktinai vėjas nuneša ant samanoto medžio ir ten apsigyvena. Lietuvoje yra tik 3 rūšys, kurios gali taip pasielgti. Tai jau minėtas siauralapis gaurometis, raudonstiebis snaputis ir paprastoji žilė. 

Antro tipo pusiau epifitai – tos rūšys, kurios tam tikrą gyvenimo laikotarpį gyvena ant kitų augalų. Kaip pavyzdį galima pateikti daugeliui pažįstamą nuostabiąją monsterą. Pradžioje ji apsigyvena ant šeimininko, o vėliau, išleidusi orines šaknis, įsitvirtina žemėje. Yra epifitų, kurių gyvenimo pradžia būna žemėje, o vėliau persikelia į augalą. 

Tikrieji epifitai – tie, kurie visą gyvenimą praleidžia ant kitų augalų. Tai atskiros rūšys samanų, kerpsamanių, kerpių, dumblių, žiedinių augalų (kedeninė tilandsija). O daugumai skaitytojų, kurie domisi augalais, Lietuvoje ant medžių gyvenantis amalas yra ne epifitas, o pusiau parazitinis augalas, besimaitinantis šeimininko medžio sultimis. Pagalvojau, kad aprašytam gauromečiui  gali prireikti daug tūkstančių metų, kol taptų tikru epifitu. Bet vis vien įdomu stebėti, kaip gyvi organizmai įvairiais būdais bando įsitvirtinti, ypač tuomet, kai taip sparčiai kinta aplinkos sąlygos. Jie iš ,,anksto“ ruošiasi netikėtumams.

Pranas Zubrickas. „Mūsų Ignalina"