Amarų naikinimas, kaip kovoti su amarais, kaip išnaikinti amarus

Amarai erzina daugelį sodininkų, o noras visam laikui atsikratyti šių smulkių juodųjų vabzdžių yra suprantamas. Kartu su agronomu pasakojame, kaip naikinti amarus, kodėl pirmiausia reikia susidoroti su skruzdėlėmis ir kodėl geriau atsisakyti pesticidų savo darže vasaros viduryje.

Amarai minta augalo sultimis, savo straubleliu praduria augalo odelę ir siurbia gyvybinius skysčius. Dažniausios pažeidimų vietos yra jaunos augalų dalys, krūmų viršūnės ir apatinė lapų pusė. Sodininkai pirmiausiai turi apsaugoti jaunus ūglius ir lapus.

Iš kur atsiranda amarai

Dažniausiai amarus perneša skruzdėlės, joms reikia saldaus sirupo, kurį amaras duoda maitindamasis augalo sultimis. Todėl skruzdėlės į jaunus lapus nuolat pristatys vis daugiau naujų amarų. Ir dar saugos amarus nuo visų priešų. Kita amarų atsiradimo priežastis – piktžolės netoli auginamų daržovių ir vaisių. Dar vienas svarbus faktorius – užsitęsusi sausra ir karštis, kurie yra labai palankūs amarams veistis. 

Kodėl geriau atsisakyti pesticidų

Pirmiausia turite žinoti, kaip naudoti chemines medžiagas. Neužtenka vien perskaityti instrukciją – reikia dar atsižvelgti į oro sąlygas, kaip ir kur pučia vėjas, kada bus kritulių ir kiek jų bus, kokioje fazėje yra augalai ir vabzdžiai. 

Antra, pesticidai, jei juos naudojate neteisingai, gali pakenkti ir sodo-daržo augalams, ir sodininkui, ir naudingiems vabzdžiams. Kasmet pasigirsta pranešimų apie masinę bičių mirtį, o pagrindinė priežastis – chemikalai, neapgalvotas jų naudojimas. Pagalvokite, ar norėdami išsaugoti pora serbentų šakelių, nepridarysite daugiau žalos bitėms? Juk ir su pesticidų doze, ir su apdorojimo būdu lengva suklysti. Jei naikinate amarus, turite tai padaryti iki paskutinio jų individo. Tačiau pora ištvermingiausių amarų visada išlieka gyvi, ir jie išaugina dar atsparesnius amarus. Agronomai pastebi, kad mutacijų ir atsparumo pesticidų yra ir piktžolėse, ir vabzdžių-kenkėjų terpėje.

Cheminiais preparatais su amarais galima kovoti tik tam tikru laiku. Tai yra du kartus per metus: gegužės pradžioje ir rugsėjo viduryje, kai patelės deda kiaušinėlius. Vidurvasarį insekticidai nuo amarų nepadės. Todėl visus pesticidus atidėkite iki rudens.

Kodėl reikia naikinti skruzdes

Skruzdės ir amarai vadinami saldžiąja porele dėl to, kad puikiai išmoko gauti abipusės naudos iš bendradarbiavimo. Juodoji sodo skruzdė iš amarų gauna saldžių sulčių mitybai, o amarai, skruzdės dėka, juda iš vienos vietos į kitą.

Kur pamatysi skruzdėles, ten gyvena amarai. Tai dvi neatskiriamos rūšys, kurios palaiko viena kitą. Kai tik pašalinsite skruzdėles – viskas, amarams bus labai sunku. Nebus kam jų nešioti per slyvas ir serbentus. Kita vertus, skruzdėlė kartais yra naudingas vabzdys, kuris yra įtrauktas į ekologinę grandinę. Todėl reikia gerai pagalvoti, ar verta šalinti skruzdėles iš sodo.

Skruzdėlės padeda išvalyti sodą nuo kitų kenkėjų: nuo vikšrų, jų lervų, šliužų. Skruzdės pagerina dirvožemio struktūrą ir daro jį derlingesnį. Turėkite tai omenyje, kai esate pasiryžę kovoti su amarais. Tačiau tikrai verta atsikratyti skruzdėlių šiltnamyje ir šalia slyvų bei juodųjų serbentų, kad augalai būtų apsaugoti nuo amarų.

Agronomai siūlo naudoti nuodingus masalus skruzdėms. Reikia išvirti porą kiaušinių, juos susmulkinti. Į juos įpilkite pusę arbatinio šaukštelio boro rūgšties ir pusę šaukštelio cukraus. Pabarstykite šiek tiek miltų, kad susuktumėte nedidelius rutuliukus. Lieka išdėlioti šiuos kamuoliukus tose vietose, kur kaupiasi skruzdėlės. Kiaušinis yra baltymas, kuriuo minta skruzdėlės. O boro rūgštis joms yra nuodas.

Jei ne pesticidai, tuomet kas naikina amarus?

Populiari priemonė tarp sodininkų yra žalias muilas. Jame nėra sunkių pavojingų medžiagų. Skirtingų gamintojų muilas gali turėti skirtingą sudėtį, tačiau veikimo principas tas pats: produkte yra muilinis tirpalas su augaliniais aliejais, riebalų rūgščių kalio druskomis ir kartais natūraliais riebalais.

Žalias muilas su pipirais gali būti sėkmingai naudojamas kovojant su amarais, jis yra saugus. Muilo tirpalas apgaubia vabzdį ir neleidžia jam normaliai judėti bei kvėpuoti.

Jei apdorojimo metu vabzdžiai pasislėpė, jie vis tiek negalės valgyti augalo lapų, nes jie bus pasidengę lipnia muilo plėvele. Tačiau reikia atsiminti, kad bet koks lietus iš karto neutralizuoja šią priemonę ir pakankamai greitai išdžiūsta.

Taip pat galite pasigaminti savo muilo tirpalą. Norėdami tai padaryti, galite naudoti tik skalbinių muilą be priedų. 2 litrams šilto vandens reikės 300 gramų 75 % skalbinių muilo. Jis turėtų visiškai ištirpti – taip gausite koncentratą. Galima ir skiesti – užtenka 8 litrų šalto vandens. Turite naudoti nusistovėjusį ir skaidrų tirpalą. Norėdami gauti didesnį efektą, į jį galite pridėti tabako, pipirų, sodos ar pelenų.

O štai sėkmingiausi žolelių antpilai nuo amarų:

Svogūnai: 30-35 g susmulkintų svogūnų ropelių (galima pridėti ir svogūnų lukštų) pamirkyti 1 litre vandens 5 valandas. Įpilkite 4-5 g skalbinių muilo. Vėliau perkoškite. Padidinkite antpilo tūrį iki 1 litro.

Česnakai: 200 g susmulkintų česnako skiltelių 4-5 dienoms užpilkite 1 litru vandens ir laikykite po dangteliu. Taikyti kaip tirpalą: 25 ml antpilo : 10 litrų vandens.

Tabakas: 200 g susmulkintų sausų tabako lapų 2 dienoms užpilkite 5 litrais vandens. Po to praskieskite iki 10 litrų tūrio. 

Ramunėlės: 100 g sausos žolės ir vaistinių ramunėlių žiedynų laikyti 12 valandų 1 litre vandens. Purškimas tirpalu: 1 dalis antpilo ir 3 dalys vandens, pridedant muilo (4 g 1 litrui).

Citrusiniai: 100 g bet kokių citrusinių vaisių sausų žievelių užpilti 1 litru šilto vandens, palikti 3 paroms.

Bulvės: 1 kg bulvienojų (imkite tik sveikus, ligų nepažeistus) susmulkinkite ir 3 valandoms užplikykite 10 litrų vandens. Džiovintų arba sausų bulvienojų imkite mažiau – atitinkamai 0,8 ir 0,6 kg.