Narcizų ir lelijų sodinimas rugpjūtį

Narcizų sodinimas rugpjūtį

Rugpjūčio mėnesį narcizų svogūnėliai jau būna pasiruošę sodinti. Narcizus galima sodinti iki rudens vidurio. Tradiciškai jie pradės žydėti balandžio-gegužės mėnesiais.

Svarbu, kad sodinant narcizus dirvos temperatūra būtų ties 8-10° C – esant tokiems rodikliams, svogūnėliai galės atauginti plonas siurbiančias šaknis, bet nespės prasikalti ir išdygti virš žemės paviršiaus. Pilnaverčiam įsišaknijimui ir prisitaikymui prie naujų sąlygų, narcizams reikia maždaug 3 savaičių. Būtent tiek laiko turėtų likti nuo pasodinimo iki nuolatinių žemų temperatūrų.

Sveiki narcizų svogūnėliai turi būti tankūs ir stangrūs, rankoje turi jaustis jų svoris, svogūnėlių apačia lygi ir sausa, neturi būti jokių pažeidimo žymių (dėmių, apnašų, pelėsio). Aukštos kokybės svogūnėlių lukštai yra sausi ir auksinio geltonumo. Jei kilo įtarimų, kad svogūnėliai nėra sveiki, geriau iš karto atsisakyti pirkimo, nes vos vienas sergantis svogūnėlis gali tapti viso gėlyno užkrato šaltiniu. Taip pat nereikėtų imti svogūnėlių su prasikalusiais daigais ir iškastų su žiedynkočiais.

Narcizai nėra lepūs augalai, bet pusšešėlyje jie augs geriau nei atviroje saulėje. Gėlyną su narcizais patartina apsaugoti nuo skersvėjų, nes vėjo gūsiai gali nulaužti žiedynkočius, kurių žiedynai dažniausiai būna dideli. Geriausia sodinti šalia tvorų, pastatų sienų, po vaismedžių laja. Nereikėtų narcizų sodinti žemumose ir ten, kur gruntiniai vandenys arti – dėl nuolatinės didelės drėgmės svogūnėliai supūs. Rinkitės aukštesnę vietą arba bent šlaitą, kad gėlyne neužsistovėtų vanduo. Narcizai mėgsta derlingą, gerai drenuotą priemolio dirvą su neutralia arba silpnai rūgštine reakcija (pH 5-7).

Prieš sodinant narcizų svogūnėlius reikia surūšiuoti pagal dydį – tai padės paruošti tinkamą duobės gylį, nes pagal visuotinai priimtą taisyklę jis turėtų būti lygus trigubam svogūnėlio aukščiui. Jeigu žemė tanki ir molinga, gylį rekomenduojama sumažinti 2-3 cm, jei lengva smėlinga – padidinti.

Sodinimo žingsnis priklauso ir nuo svogūnėlių dydžio: tarp suaugusių didelių svogūnėlių palikite 15-20 cm (tai suteiks galimybę per sezoną užsiauginti daug dukterinių svogūnėlių). Mažus galima sodinti tankiau – jie turi įgyti masę kitais metais, o žydės ir dauginsis vėliau.

Paruoškite tinkamo gylio duobutes, į kurių dugną drenažui supilkite stambiagrūdį rupų smėlį. Sodinkite svogūnėlius į duobučių dugnus apatine dalimi žemyn, užpilkite žeme ir lengvai sutankinkite.

Esant sausam orui saikingai palaistykite (kad būtų paskatintas šaknų augimas). Pasodinus į drėgną dirvą, laistyti nebūtina. Užmulčiuokite medžio drožlėmis arba sausu šienu.

Lelijų sodinimas rugpjūtį

Lelijų svogūnėlius galima sodinti rugpjūčio-spalio mėnesiais. Orientuotis į dirvos temperatūrą, kuri turėtų būti apie 10° C. Svogūniniai augalai gerai įsišaknija esant tokiai temperatūrai. Daugumos sodo lelijų veislių svogūnėliai gerai toleruoja šalčius dirvožemyje, o balandžio mėnesį pradeda aktyviai augti ir jaustis dar geriau nei tos, kurios pasodintos pavasarį ir dažnai būna per švelnios ir trapios. Pirmiausia rugpjūtį-rugsėjį sodinamos lelijos, kurių ramybės laikotarpis yra trumpiausias, kad jos spėtų įsišaknyti prieš prasidedant šaltiems orams.

Pirmiausia turite pasirinkti sveiką ir kokybišką sodinamąją medžiagą – lelijų svogūnėlius. Rudenį ypač svarbu pasodinti lelijas šviežiais svogūnėliais, iškastais šiame sezone. Lelijos svogūnėlis turi būti gana tankus, gyvomis neperdžiūvusiomis šaknimis, turėti tankią apačią, švarius lukštus ir be pelėsio kvapo. Ant jo neturėtų būti sausų ar tamsių drėgnų dėmių.

Vienos lelijų veislės mėgsta silpnai rūgščias dirvas, kitos veislės pageidauja stipresnio rūgštingumo žemę.

Iškaskite sodinimo duobutes, kurios būtų 2-3 kartus didesnes už paties svogūnėlio aukštį. Kadangi svogūnėlių dydis ir šaknų vieta ant jų gali skirtis priklausomai nuo veislės, duobutės gylis gali būti 7-15 cm arba net 25 cm. Duobutės kasamos 15-30 cm atstumu.

Užpilkite rupų smėlį į duobutės dugną kaip drenažą. Pasodinkite svogūnėlį į tą smėlį, atsargiai ištiesinkite šaknis, o iš viršaus užpilkite to paties smėlio sluoksniu. Ant viršaus užpilkite dar žemės sluoksniu, kurį reikia lengvai sutankinti ir palaistyti.

Sodinant lelijas rugpjūtį-rugsėjį tolesnio reguliaraus laistymo beveik nereikia – dažniausiai lietūs viską padarys už jus. Mulčiuokite lelijų sodinimo vietą lapų puvenomis, humusu, pridedant pelenų arba durpių sluoksnį (rūgščią dirvą mėgstančioms lelijos).