Beteisiai į savo žemę, arba kaip šimtametė sodyba ant kelio stovėti gali

Kelininkų susitikimas su namo šeimininkais bei savivaldybės atstovais davė rezultatų: griovys kasamas bus ne 20 cm , o 1 m atstumu nuo namo. Elektrėnų kronika nuotr. Kelininkų susitikimas su namo šeimininkais bei savivaldybės atstovais davė rezultatų: griovys kasamas bus ne 20 cm , o 1 m atstumu nuo namo. Elektrėnų kronika nuotr.

1960–1970 metais, tiesiant pirmąją Lietuvoje autostradą Vilnius–Kaunas, tų laikų kelininkai ir aplinkosaugininkas Viktoras Bergo sugebėjo pakoreguoti autostrados planą ir ties Rykantais skiriamojoje eismo juostoje išsaugoti ąžuolą. Mūsų laikų kelininkai, planuodami vingiuoto kelio Vievis–Aukštadvaris remontą, išsaugoti nesugeba nei šalia kelio augusio senojo Pakalniškių klevo, nei prieš kelis amžius įkurtos sodybos, kurioje gyvena nežinia kelinta Nenartavičių karta.

Atvažiavę kelininkai sodybos savininkams rodo dokumentus, kad žemė valstybės ir po langais kasa žemę, kur bus platinamas kelias.

Istorija, kaip namas vos ne ant kelio liko

Genovaitė ir Lionginas Nenartavičiai, skaičiuodami bendro gyvenimo šešiasdešimtuosius metus, nė košmariškame sapne negalėjo susapnuoti, kad remontuojant kelią, tiesiai ant to kelio atsidurs jų namas. Pasirodo, ne tik šulinys, Liongino protėvių nežinia prieš kelis šimtmečius kastas namo kieme, dabar atsirado ant valdiškos žemės, kurioje bus platinamas kelias, bet ir kelias prie namo pritrauktas vos 20 cm atstumu.

Priešais minimą sodybą, kitoje kelio pusėje, žemė nėra užstatyta, bet kelią pagal projektą plėsti reikia tiesiog po namo pamatais ir to projekto, pasak „VIA Lietuva“, niekas pakeisti negali.

Geriausiu atveju šiuolaikiniai kelininkai gali tik prie namo langų pastatyti apsauginę sienelę, kuri namą saugotų nuo neapdairių vairuotojų, galinčių namo nepastebėti ir į jį tiesiog įvažiuoti. Tokią naujieną Nenartavičiai išgirdo kelininkams namo kieme pradėjus kasinėjimo darbus.

Genovaitė su širdgėla kalba apie barbariškus kelininkų veiksmus ir negali suprasti projektuotojo, tą kelio remontą suprojektavusio tiesiai per namą. „Negi ir savo tėvams jis būtų tokį projektą nubraižęs“, – graudenasi aštuoniasdešimt penktuosius skaičiuojantys Nenartavičiai, gyvenantys protėvių namuose, kuriuos Liongino tėvelis, gimęs 1898 metais, tarpukariu, apie 1924 metus, perstatė ant jo senelio statyto namo pamatų.

Praėjus šimtmečiui, pasirodo, kad to namo kieme iškastas šulinys ir tarp kelio bei namo puoselėti gėlynai yra valstybės žemėje, todėl per juos būtina tiesti kelią, nuo namo pamatų palikus vos 20 cm atstumą.

Patys kalti

Kelininkai namo savininkams įrodinėja, kad dėl kelio tiesimo esą patys kalti. Mat 2014 metais Nenartavičiai savo sodybai už savo pinigus pasidarė kadastrinius matavimus ir pasirašė ant bylos, kurioje įsegtas brėžinys, rodantis apie pusė metro nuo namo einančią valstybės žemę.

Nenartavičiai sako nė dėmesio neatkreipę, kad sodybos planą žymintys kuoleliai nuo kelio pusės nė nebuvo įkalti. O ką jau pagyvenę žmonės gali suprasti apie brėžinius – matininkai geriau žino, kur kuolelius kalti, jais žmonės ir pasitikėjo.

Ir taip buvusi Nenartavičių žemė 2014 m., darant geodezinius matavimus, tapo valstybine, nes, kaip sakė matininkas, buvo suformuota kelio apsaugos zona ir kitaip padaryti nebuvę galimybės. Keliui apsauginė zona reikalinga, namui – ne. Viskas teisėta liko todėl, kad ant tų kadastrinių brėžinių namo šeimininkai pasirašė.

Matininko brokas paaiškėjo, pradėjus kelio Vievis–Aukštadvaris remontą. Nenartavičiai, o ir kiekvienas sveiko proto žmogus, negali suprasti, kodėl kelio neplatina į priešingą pusę, kurioje yra neužstatyta žemė. Namo šeimininkai jau nebesirūpina tuo šuliniu, kuris atsidūrė valdiškoje žemėje ir kadastriniuose dokumentuose jo nė neliko.

Dabar žmonės susirūpinę dėl realios grėsmės jų namui – jis gali nugriūti dėl po pamatais kasamo griovio arba jį nugriauti gali į namą atsitrenkusi mašina. Kelias valstybinės reikšmės, labai judrus. Sodybos šeimininkai saugo net prieškario dokumentus ir visus dokumentus, atkūrus teisę į nuosavybę. Bet jie nebeturi jokios galios, nes – dabar dokumentus matininkas padarė kitokius.

Biurokratai kelininkai nekalti

Laikraščiui į paklausimą apie nesąmoningai platinamą kelią, biurokratiškai atsakė komunikacijos specialistas Vytenis Utaras. Jo tel. Nr. +370 646 64504:

„Via Lietuva“ yra atsakinga už projektą dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 221 ruožo nuo 2,388 iki 10,6 kilometro kapitalinį remontą. Kelias Nr. 221 jungia Aukštadvarį su Vieviu ir yra vienas svarbiausių rajono kelių. Rengiant šį projektą buvo atliktas saugumo auditas ir pagal jo išvadas parengtas kelių darbų projektas. Įstatymu nurodyta tvarka visi sprendiniai buvo viešinami, visuomenė buvo kviečiama įsitraukti į procesą ir reikšti pastabas, teikti pasiūlymus, rekomendacijas. Pagrindinis „Via Lietuva“ tikslas – eismo dalyvių, o šiuo atveju ir visų, gyvenančių šalia tvarkomo kelio Vievis–Aukštadvaris ruožo, saugumas. Pagal projektą, asfalto dangos plotis nuo 4 metrų padidės iki 7, bus įrengti specialūs atitvarai, kurie suteiks daugiau saugumo ir namo gyventojams, ir jų turtui. Vykdant darbus kelio posūkiai nebus lyginami, tačiau dėl išplatėjusios asfalto dangos jų kampas taps ne toks aštrus, o saugumo situaciją pagerins ir tai, jog bus išlyginti kelyje esantys kalneliai, o greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą. Teiginiai, jog kelio remonto darbai pakenks namo konstrukcijos vientisumui yra nepagrįsti, kadangi projektuojant šį ruožą buvo atsižvelgta į netoliese stovinčius statinius. Minimas namas atsiduria kelio apsaugos zonoje, tačiau reikalavimas dėl to, jog šioje zonoje nebūtų jokių statinių galioja tik naujiems pastatams. Kelio statinio zonoje esantis šulinys pastatytas ne privačiame žemės sklype ir yra neteisėtas neregistruotas statinys. Šulinys stovi kelio statinio sklype ir siekiant sėkmingai vykdyti darbus, bus nugriautas. Jokie kelio remonto darbai privačiame sklype nebus vykdomi ir jokie kelio statiniai jame nebus statomi“.

Kur ir kada buvo projekto sprendiniai viešinami, redakcija atsakymo vis dar laukia. Nenartavičiai sako rajoninį laikraštį prenumeruojantys ir visada jį perskaitantys iki paskutinės raidės, bet apie kelio remonto planus – kasti griovius po namo pamatais – informacijos neradę. Pakalniškių bendruomenės atstovai apie viešą projekto svarstymą irgi nieko negirdėję.

Nereikėjo informuoti

Genovaitė ir Lionginas Nenartavičiai bei jų vaikai skundžiasi visoms instancijoms, prašydami tą nesąmoningą planą pakoreguoti, bet už teisybės paieškas tik nuo visų instancijų priekaištų gauna – pataria netriukšmauti, nes vis tiek nieko nepakeisią.

Prie Nenartavičių namo atvažiavę buvo ir Seimo narė Silva Lengvinienė su patarėju Edvardu Baleišiu, ir tarybos narys Rimantas Baravykas, kurie savo keliais ieškojo pagalbos gyventojams. O kuo Nenartavičiams padėti galėtų savivaldybė, klausėme mero Gedimino Ratkevičiaus.

Pradžioje meras atsiuntė planus, pagal kuriuos kelininkai dirba, ir teisinosi, kad kelias savivaldybei nepriklauso: „Kaip matome ir iš techninio projekto, ir iš regia.lt žemėlapio, į Nenartavičių namų valdą įvedamas ne kelias, o nuovaža, suplanuota 1999 metais. Namo žemės sklypo savininkas 1999 m. užsakė kadastrinių matavimų paslaugą. To 4,6 ha žemės sklypo kadastriniais matavimais buvo nustatytos sklypo ribos. Kelias įregistruotas 2017 metais. Kadangi sklypo ribos buvo nustatytos 1999 m. kadastriniais matavimais, registruojant kelią, kelio sklypo ribos nebuvo derinamos su gyventojais, nes ta riba nustatyta kadastriniais matavimais dar 1999 metais ir iki šiol nepasikeitė“. Savivaldybė galinti nebent vietoj nugriauto šulinio prisidėti prie gręžinio įrengimo.

Padėjo, kiek galėjo

Bet liepos 8 d. meras prie Nenartavičių namo atvažiavo kartu su „VIA Lietuva“ atstovais ir redakcijai atsiuntė tokį komentarą: „Savivaldybė nėra darbų vadovas, nėra projektuotojas, nėra kelio savininkas, todėl savivaldybės įtaka yra ribota. Remontuojant kelią 221 Vievis–Semeliškės atkarpoje kreipėmės į užsakovus ir vykdytojus prašydami išspręsti medžių išsaugojimo, nuovažų ir kitas problemas. Užsakovai informavo, kad šachtinis žiedinis šulinys yra ne tik valstybinio kelio apsaugos zonoje, bet netgi ir kelio žemės sklype. Iš pokalbio su rangovų ir užsakovų atstovais supratome, kad šis šulinys turi būti panaikintas, nes trukdo keliui. Elektrėnų savivaldybė pasiruošus prisidėti prie naujo gręžinio įrengimo, jei pareiškėjų socialinė padėtis leistų savivaldybei teikti tokią paramą. Gavus nusiskundimų, kad remontuojant kelią Nr.221 Pakalniškių k., ties Semeliškių g. 175 gyvenamuoju namu, kelio remonto darbai pavojingai artinami prie gyvenamojo namo keldami jam potencialų pavojų, nuvykome į vietą. Nustatyta, kad šie nuogąstavimai gali turėti pagrindo. Drauge su rangovo atstovais atlikus tikslius matavimus, pamatėme, kad griovio kasimo darbai planuojami apie 20 cm atstumu nuo namo pamato (tiesiai po namo stogu). Todėl pasiūlėme kelio savininkui (AB „Via Lietuva“) neatidėliotinai imtis tokių sprendinių pakeitimų (prioriteto tvarka):

1. Nuovažoje į Semeliškių g. 175 sklypą pailginti pralaidą Vievio m. kryptimi 6–8 metrus, siekiant išvengti griovio kasimo itin mažu atstumu nuo namo pamato. Arba: apie 116 cm nuo namo kampo“. Liepos 9 d. iš pat ryto meras atsiuntė informacijos papildymą: „Via LT, projektuotojų, rangovų ir savivaldybės pasitarime buvo pritarta pirmam pasiūlymui. Bus pailginta pralaida“. Nenartavičių dukra Dalia redakcijai sakė: „Vilties, kad bus kardinalių pakeitimų, nebeturime, bet priėmus paminėtus pataisymus, bent jau metras nuo namo iki kelio lieka…“.

Kadastriniai matavimai – šventas dalykas

Kad ir kaip tikėtume, jog visos instancijos pakeis kelininkų planus kelią nuo namo nusukti nors pora metrų, vilčių yra nedaug. Kaip supratome iš mero paaiškinimo, prie namo tiesiamas ne kelias, o tik nuovaža. Bet rašinys pasitarnauti turėtų kiekvienam senos sodybos savininkui, kuris arba dar nepasidaręs naujų kadastrinių matavimų, ar jų gerai neišstudijavęs. Bet kuriuo atveju, jei kaimynas – ar jis būtų fizinis, ar juridinis asmuo, ar net valstybė – darys naujus kadastrinius matavimus anksčiau nei nuosavybę nuo seno turintis asmuo, savininkas gali netekti dalies savo žemės. Ir dėl to su niekuo nepasiginčys, niekam savo teisybės dėl nuosavybės neįrodys.

Kadastriniai matavimai – šventas dalykas. Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad kadastriniai (geodeziniai) matavimai – tai procesas, kurio metu tiksliai fiksuojamos ir dokumentuojamos žemės sklypų charakteristikos. Matavimai atliekami siekiant nustatyti ir įregistruoti fizinę nekilnojamojo turto būklę ir ypatybes, kurios reikalingos vykdant žemės tvarkymo, planavimo, nekilnojamojo turto registravimo, statybos, ar atliekant kitas administracines ar teisines procedūras.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant patikslinti preliminariais matavimais nustatytas žemės sklypų ribas arba formuojant naujus sklypus pagal teritorijų planavimo projektus, o atnaujinami, savininkui pageidaujant, arba, jei tai būtina, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Kaip matome iš aprašytos istorijos, nežinantys tokio įstatymo arba pagailėję pinigų matavimams atlikti, žemės savininkai gali likti beteisiai savo žemėje.

Elektrėnų kronika

Video