Už lango pradėjus šviesti pirmiesiems pavasariškos saulės spinduliams, pats metas pradėti rūpintis būsimomis daržo gėrybėmis. Šiuo metų laiku geriausia persodinti ir tręšti augalus arba pamėginti užsiauginti naujų. Vieni renkasi laiko patikrintas daržoves, kiti – ieško egzotinių, mažiau mūsų klimatui įprastų vaisių. Lietuvių sėklų pirkimo įpročiai kasmet išlieka panašūs, tačiau nesibodima pabandyti ir naujų siūlomų gėlių ar daržovių rūšių, tokių kaip gražgarstės ar špinatai.

Populiariausios sodinimui – tradicinės daržovės ir augalai

Norint užsiauginti daržovių nebūtina turėti lauko sodo ar daržo, kai kurias iš jų galime laikyti ir balkone. Pasaulyje vis populiarėjantis natūralios mitybos bumas jau keletą metų pastebimas ir Lietuvoje. Žmonės sugrįžta prie daržovių auginimo, domisi ekologijos ir sveikatai palankios mitybos temomis.

Bėgant pavasario mėnesiams skiriasi ir įsigyjamų sėklų tendencijos. Vos prasidėjus kalendoriniam pavasariui, žmonės labiau renkasi tuos augalus, kuriems reikalingas ilgesnis augimo laikas dirvoje: įvairias daržoves, vaisius ar šakniagumbius. Vėlesniu pavasario periodu labiau atsisukama į daržuose, šiltnamiuose ar tiesiog vazonuose augančius žalumynus: špinatus, petražoles, krapus, gražgarstes ir burokėlius. Šie augalai savo išskirtiniu žalumu ne tik gražina daržus ar palanges, bet yra ir didelis vitaminų šaltinis, puošiantis lėkštę.

Pavasarį augalus būtina tręšti

Vos pašvietus pavasario saulei, skleidžiasi ir kambariniai augalai, tad šiuo metų laiku reikėtų įvertinti, kurias gėles derėtų persodinti į didesnį vazoną. Perkeliant augalus, svarbu prisiminti, kad būtina juos patręšti.

Augalams gyventi reikia šviesos, vandens ir anglies dioksido. Būtent iš pastarųjų dviejų, pasitelkus saulės energiją, išgaunamas vandenilis ir anglis – augalų maistas. Tam, kad susiformuotų augalų ląstelių struktūros, jiems reikia tam tikrų mineralinių medžiagų: azoto, fosforo ir kalio. Neturėdamas pakankamo šių mineralinių medžiagų kiekio, augalas suserga. Azotas yra pagrindinis augimo elementas, fosforas skatina šaknų augimą ir suteikia augalui atsparumo, o kalis gelbėja žydėjimui ir vaisių formavimuisi. Bet kuriose kompleksinėse trąšose yra bent šie trys mikroelementai.

Paprastas trąšas galima pasigaminti ir namuose 

Norintys sutaupyti augalui palankias organines trąšas galima pasidaryti ir namuose. Kompostuodami buityje likusias valgomų produktų atliekas ne tik į aplinką išmesime mažiau šiukšlių, bet ir patręšime savo augalus organinės kilmės trąšomis.

Bananuose yra daug kalio, kuris vertinamas kaip labai naudinga maistinė medžiaga augalams, ypač jų žydėjimui. Tad suvalgę banano vaisių, žievelę galime panaudoti naminiam kompostui gaminti. Tuo tarpu kiaušinių lukštuose yra kalcio karbonato, kuris atbaido kenkėjus. Geriausia būtų lukštus susmulkinti ir įmaišyti į naminį kompostą. Juos taip pat galima sumalti į miltelius ir pabarstyti ant augalų pagrindo. O ryte, išgėrę puodelį kavos, tirščius taip pat galime  panaudoti kompostui gaminti, nes kavos tirščiuose yra nemažai azoto, naudingo augalams. Kavos tirščius galima įmaišyti tiesiai į dirvą arba paskleisti ant jos paviršiaus.