Nuotekų valymo įrenginių priežiūra

Sklypuose su gyvenamuoju namu, nutolusiuose nuo nuotekų magistralių, šiais laikais naudojami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai (BNVĮ). Juose išvalomos buitinės nuotekos, kuriose iki leistino minimumo mažinamas kenksmingų medžiagų kiekis. Toks vanduo po išvalymo virsta techniniu ir gali būti panaudojamas ūkinėms reikmėms, išskyrus maisto ir higienos reikalus. 

Buitinių nuotekų valymo metu įrenginyje kaupiasi veiklusis dumblas, aktyviai dalyvaujantis procese. Dumble veisiasi naudingos aktyviosios bakterijos, skaidančios nuotekų medžiagas (azotą, nitritus, nitratus, fosforą, fosfatus) ir tuo pačiu išvalančios nuotekų vandenį. Dumblo kiekis turi laikytis tam tikrose normomis nustatytose ribose - ne mažiau ir ne daugiau. 

Jei dumblo įrenginyje liks per mažai, jame negalės veistis veikliosios bakterijos, jų kolonija sumažės, nuotekų vanduo liks nekokybiškai išvalytas. O per didelis dumblo kiekis gali užkimšti nuotekų nuleidimo vamzdį, patekti į infiltracinį šulinį ir užkimšti jį, todėl periodiškai dumblo perteklių būtina išsiurbti. Sklypų su valymo įrenginiais gyventojai dažnai teiraujasi apie veikliojo dumblo išsiurbimo dažnumą – kiek ir kada reikia siurbti, kad nepakenkti nuotekų valymo įrenginiui?

Jeigu BNVĮ veikia kokybiškai, jeigu jis buvo įrengtas nepriekaištingai ir profesionaliai, jeigu gyventojai jį prižiūri ir nepiktnaudžiauja buitine chemija, tuomet veikliojo dumblo pertekliui pašalinti pakanka tik vieno išsiurbimo per 12 mėnesių. Normalu, kai dumblas išsiurbiamas tik du ar tris kartus metuose, bet kai tenka išsiurbimo procedūras kartoti dažniau – reiškia įrenginys eksploatuojamas netinkamai arba jame prastai veikia kai kurie komponentai (dažniausia - oro tiekimo sistema). 

Kai BNVĮ sistemoje neteisingai sureguliuota orapūtė, nuotekų valymo ir medžiagų skaidymo procesui pritrūksta oro arba viską gadina oro perteklius. Normaliam veikliojo dumblo kiekiui palaikyti visada būtinas tinkamas vandens rūgštingumas (6,5-8,5 pH). Tačiau gerą rūgštingumą lengva sugadinti, buityje naudojant daug chemijos (ploviklių, valiklių, nekokybiškų skalbimo miltelių ir kt.). Dėl pažeisto rūgštingumo įrenginyje didėja aktyvaus dumblo.

Kada išsiurbti dumblą iš BNVĮ

Vykdant planinį dumblo išsiurbimą visada reikia jo šiek tiek palikti nuotekų valymo įrenginyje - visai nedaug. Dumblo likučiai reikalingi kaip palanki terpė veikliosioms bakterijoms, tam, kad jos visai neišnyktų iš įrenginio. Antraip neliks naudingų mikroorganizmų, skaidančių kenksmingas medžiagas nuotekose. Išmirus bakterijoms nuotekų vanduo negalės būti išvalytas iki reikiamos normos, o naujos bakterijų kolonijos užauginimas trunka 1-2 mėnesius. 

Veikliojo dumblo perteklių nuotekų valymo įrenginyje galima nustatyti iš akies. Savininkui reikia pasemti valomo vandens mėginį (apie 1-2 litrus) su dumblu iš antrinio nusodintuvo skyriaus. Pasemtas vanduo paliekamas pusvalandžiui nusistovėti – per tą laiką dumblas mėginyje bandys nusėsti į dugną. Ir tuomet vizualiai tikrinamas dumblo kiekis mėginyje: jeigu jis gerokai viršija pusę mėginio tūrio ir užima apie 70 procentų ir dar nenori leistis į samčio dugną - savininkui laikas siurbti dumblo perteklių iš įrenginio.

Dar apie veikliojo dumblo perteklių savininkui gali pasufleruoti infiltracinis šulinys. Jeigu į šulinį pateko dumblo kiekis iš įrenginio “bačkos” ir matosi infiltracinio šulinio užsikimšimas, kai vanduo jame nesusigeria per dugną – kvieskite dumblo išsiurbimui BNVĮ prižiūrinčios įmonės darbuotojus.