Kuo dažyti šiferį, šiferio dažymas                                

Dauguma gyventojų, turinčių beasbestį šiferinį stogą, su apmaudu pastebi, kad savarankiškai nudažytas šiferis neilgai džiugina sodria spalva – dažai greitai išblunka. Ir vėlesni pakartotiniai perdažymai baigiasi tuo pačiu. 

Tai ne tik senų asbestinių šiferių bėda, bet ir kai kurių šiuolaikinių beasbesčių cementinių šiferio rūšių problema. Neretai ir gamykliniai spalvoti cementiniai šiferiai, nudažyti pramoniniu būdu cechuose, praėjus 0,5-2 metams ant stogo, irgi nublunka, balsvėja, pilkėja, pažalsvėja, paviršiuje atsiranda dėmių.   

Šiferio dažų išblukimo priežastys

Kalkės. Cementinio beasbesčio šiferio sudėtyje – apie 80 % cemento su įvairiais mineralais. Natūralu, kad nuo kontakto su drėgme ir vandeniu šiferis išskiria kalkes. 

Išsiskyrusios iš šiferio lakšto kalkės prasiskverbia pro dažų sluoksnį ir šviesina jų spalvą. Todėl tai atrodo kaip išblukimas arba kaip balsvos dėmės. 

Drėgnas sandėliavimas. Cementinį šiferį negalima ilgai laikyti (daugiau nei 4 mėn.) iki pat montavimo nepridengta nuo lietaus ir sniego. Bet ir supakuotą polietileninėje plėvelėje jį irgi laikyti nerekomenduojama, nes po plėvele susidaro kondensatas. Drėgmė iškelia kalkės į paviršių. Todėl šiferį geriau pridengti “kvėpuojančia” medžiaga, kad būtų vėdinimas. Sandėliuoti lakštus tiesiog ant žemės irgi negalima – tik ant sauso paviršiaus. 

Neteisingas dažymas. Išsiaiškinome, kad šiferio dažų sluoksnio išblukimo priežastis – reakcija su kalkėmis. To neįvyktų, jeigu prieš dažymą šiferis būtų užgruntuotas. Grunto sluoksnis taptų rimta kliūtimi kalkėms, sumažinančia jų išsiskyrimą į paviršių. 

Dažai turėtų būti tepami ant išdžiūvusio grunto sluoksnio. Bet 1 dažų sluoksnio irgi nepakanka. Būtina ne tik gruntuoti, bet ir dažyti 2 dažų sluoksniais. Tuomet kalkės neprasiskverbs ir nepaveiks dažų spalvos. 

Beje, maždaug iki 2006-2007 m. Lietuvoje gaminamų spalvotų šiferio lakštų dažymo technologija irgi buvo neteisinga: dažė ne 2 sluoksniais, o vienu. Dėl to buvo nusiskundimų dėl greitai blunkančios spalvos. Vėliau gamyklose pradėjo dažyti 2 sluoksniais. 

Kaip ir kuo dažyti šiferį, kad dažai nebluktų 

Auksinė taisyklė dažant šiuolaikinį beasbestį šiferį - gruntavimas ir 2 sluoksniai dažų.

Geriausi gruntai ir dažai šiferiui – elastingi hidroizoliaciniai akriliniai, sudarantys plėvelę, panašią į gumą. Dėl to jie liaudyje vadinami “guminiais” dažais. 

Gruntas tikrai turi būti hidroizoliacinės plėvelės pavidalo. Būtent jis sulaikys kalkes, išsiskiriančias iš cementinio šiferio. Profesionalai netgi naudoja grunto koncentratą, specialiai nepraskiesdami jį vandeniu, kad grunto plėvelė būtų žymiai patvaresnė. Beje, medžiagos purškimas stipriu slėgiu dažo žymiai geriau negu teptukas ar volelis. 

Jeigu jūsų beasbestis šiferis jau ne pirmus metus sumontuotas ant stogo, tuomet iki gruntavimo pradžios metaliniu šepečiu nuvalykite nuo jo visas samanas, grybelius, purvus ir nuplaukite, kad paviršius būtų švarus. Gruntuoti galima tik sausą šiferį.  

Šiferiui labai tiks akriliniai vandens pagrindo elastingi izoliaciniai dažai. Išeiga: apie 300-400 g/m², dažant 2 sluoksniais, besilaikant gamintojo nurodymų ant etiketės. Visi ankstesni sluoksniai (ir grunto, ir dažų) turi išdžiūti, prieš dažant sekantį viršutinį sluoksnį.

Gamykliniam spalvotam šiferiui įprastai suteikiama 5 metų garantija spalvai. Savarankiškai (bet technologiškai taisyklingai) nudažytam šiferiui galite suteikti beveik tiek pat.