Tarkime, savininkas turi vienaukštį sodo namelį, vasarnamį, sodybą, bet po kelių metų nusprendė papildomai pristatyti antrą aukštą. Kokių statybos leidimų tam reikia ir kaip turi vykti statybos darbai?

Norint pristatyti 2-ą aukštą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar esamo pastato konstrukcija gali atlaikyti papildomą apkrovą, kokios būklės yra pagrindiniai pastato elementai, kokią statybos technologiją geriausia naudoti, kokios numatomos išlaidos.

Yra 2 pagrindiniai variantai, kaip padidinti namo aukštį - mansarda ir pilnaverte patalpa.

Mansardos atveju patalpa su inžinerinėmis komunikacijomis įrengiama po esamu stogu. Pilnavertės patalpos atveju – išmontuojant esamą stogą, statant visas sienas su langais ir nauju stogu. Be to, pačioje projekto pradžioje, reikia apsispręsti, kokio tipo bus laiptinė į antrą aukštą, jungianti viršutinę ir apatinę patalpas, ir kokioje vietoje ji bus įrengta.

Vieno ar kito varianto pasirinkimas priklauso nuo pastato pirmo aukšto ir pamatų medžiagos stiprumo ir tipo. Pati procedūra atliekama griežtai pagal technologiją pagal iš anksto parengtą projektą.

Statybų leidimai antro aukšto pristatymui

Pagal naują Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 "Statinių klasifikavimas" (įsigaliojusį nuo 2024.11.01) sodo namelis, vasarnamis ar sodyba, kurių plotas neviršija 50 m² (ankstesnis reikalavimas - iki 80 m²), o aukštis neviršija 5 m (ankstesnis reikalavimas - iki 8,5 m), priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių.

Kadangi naujo aukšto pristatymas ant esamo pastato yra laikomas statinio rekonstravimu arba perstatymu, kitas Statybų techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 numato atvejus, kai būtina gauti leidimą tokiems statybų darbams. 3 priedo punkte 2.1 nurodyta, kad leidimas reikalingas, jeigu I grupės nesudėtingas statinys stovi kultūros paveldo objekto teritorijoje, “Natura 2000” zonoje, mieste, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą. Taipogi, jeigu rekonstruojamas nesudėtingas statinys yra magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies (3 priedo punktas 2.4).

Statinio ekspertizė

Antro aukšto pristatymas ne mansardos, o pilnavertės patalpos pavidalu turėtų prasidėti tik po kompetentingos profesionalios ekspertizės ir tyrimų. Reikia atsižvelgti į šiuos svarbius veiksnius:

• Ar gali sienos, grindys ir pamatai atlaikyti papildomą planuojamos konstrukcijos apkrovą?

• Kokia yra laikančiųjų konstrukcijų būklė? Ar jas reikia dar stiprinti atsižvelgiant į būsimas statybas?

• Optimalios antstato galimybės, metodai, technologijos ir medžiagos.

• Reikalingų sąnaudų apskaičiavimas medžiagoms, įrangai, įrankiams, darbininkams ir kt.

Inžineriniame ekspertiniame vertinime turi būti pateikta informacija apie pastato pamatų ir laikančiųjų elementų techninę būklę, apie laikančiųjų konstrukcijų patvarumo atsargą ir saugos ribą, apie galimus pamatų ir konstrukcijos laikančiųjų elementų stiprinimo variantus.

Po ekspertizės jūsų rankose bus visas dokumentų paketas: statinio apžiūros aktai; techninė ataskaita; pastato techninės būklės pasas. Taip pat bus pateiktos raštiškos rekomendacijos dėl esamų defektų šalinimo ir tolesnės pastato eksploatacijos, paaiškinimai dėl rekonstrukcijos galimybės/negalimumo. Remdamiesi gautais dokumentais, skaičiavimais ir rekomendacijomis, galite pradėti namo 2-o aukšto įrengimo projektą. Tik tokiu būdu galima parinkti tinkamas statybines medžiagas ir tinkamas statybos technologijas.

Ekspertizės užsakymas ir rekonstrukcijos projektas yra būtini. Projekte turi būti pateikta visa techninė informacija: nuo pamatų sutvirtinimo būdo iki fasado rekonstrukcijos. Tik po to pradėdami statybų darbai.

Pamatų stiprinimas

Pamatai stiprinami įvairiais būdais, priklausomai nuo namo tipo ir medžiagos, iš kurios jis pastatytas. Jei pamatai, ekspertų manymu, yra geros būklės, o jūs planuojate pristatyti lengvą antrą aukštą, pakaks sustiprinti pastato kampus.

Mediniams pastatams pamatai keičiami iš dalies arba visiškai. Mūriniams ir betoniniams namams pamatai sustiprinami armuojančiomis juostomis – tokiu atveju aplink namo perimetrą iškasama tranšėja, o esamas pamatas tampa tranšėjos vidine siena. Įrengiami klojiniai ir armatūra, pilamas betonas. Šio būdo trūkumas - galimas namo suslūgimas vėliau. Todėl patį 2-o aukšto pristatymą galima bus pradėti tik po 1 metų.

Jeigu neįmanoma sustiprinti senų pamatų ir pastato laikančiųjų elementų, jie "iškraunami" naudojant išorinį arba vidinį karkasą. Išorinis karkasas susideda iš atramų – kolonų arba polių išdėstytų palei pastato perimetrą, sumontuotų ant specialiai joms įrengto pamato.

Būtent šios atramos atlaikys visą naujo aukšto apkrovą. Vidinis karkasas (taip pat ant atskirų pamatų) statomas namo viduje. Šiuo atveju apkrova nuo naujo aukšto bus paskirstoma tarp naujojo karkaso ir senų laikančiųjų konstrukcijų.

Šis būdas leidžia ne tik sukurti patikimą atramą visaverčiui antstatui, bet ir žymiai padidinti jo naudingą plotą, išplečiant perimetrą.

Karkasinė technologija – paprastesnis būdas antram aukštui pristatyti

Norint statyti antrą aukštą ne kaip mansardą su nuožulniomis sienomis, o kaip pilnavertę patalpą, reikės pastatyti stačias kapitalines sienas. Būdas, technologija ir medžiagų tipas visiškai priklauso nuo 1 aukšto konstrukcijų būklės.

Dažniausia statybai pasirenkamas lengvas variantas, pavyzdžiui, jeigu namo apačia mūrinė ar blokinė, tai antras aukštas statomas karkasinis arba iš tašo medienos. Šio sprendimo pranašumas yra tame, kad pamatai ir pirmo aukšto sienos yra mažiau apkraunami.

2 aukšto sienoms pristatyti virš esamo eksploatuojamo namo siūlomos kelios statybos technologijos ir atitinkamos medžiagos:

• Karkasas – gatavos plokštės arba bendras surinkimas.

• Mediena - tašai, rąstai, lentos.

• Mūras - plyta, akmuo, betono blokeliai.

• Gelžbetoninių plokščių konstrukcijos.

Pasirenkama, atsižvelgiant į namo pirmo aukšto ypatumus. Pavyzdžiui, jeigu pirmas aukštas yra medinis, tuomet antro aukšto įrengimas iš plytų, betono ar gelžbetonio jokiu būdu neįmanomas. Tai būtų neracionalu ir nepraktiška, kadangi mediena esant didelėms apkrovoms greitai deformuojasi.

Užtat karkasinės technologijos naudojimas šiuo atveju bus labiau pagrįstas. Kadangi tai nesudarys didelės apkrovos tiek apačios sienoms, tiek pamatams. Karkasas 2-am aukštui gali būti medinis arba metalinis.

Antro aukšto pristatymo darbai

Karkasinio 2-o aukšto pristatymo būdo technologija apima kelis pagrindinius etapus.

• Esamo stogo demontavimas. Nuimama stogo danga, demontuojami grebėstai, nuimamos sijos ir gegnės.

• Į viršų keliamos gatavos paruoštos pagal matmenis karkasinės sienų plokštės, iš anksto pagamintos arba įsigytos.

• Montavimo metu karkasinės konstrukcijos sujungiamos išilginėmis sijomis ir vertikaliais tvirtinimo elementais.

• Perdangų tarp 1-o ir 2-o aukštų įrengimas, laiptinės iš 1-o aukšto įrengimas.

• Ant išilginių sijų sumontuojama gegnių sistema.

• Įrengiamos vietos langams arba išėjimui į balkoną.

• Grebėstų montavimas, stogo šiluminės izoliacinės ir stogo dangos klojimas. Antram karkasinės konstrukcijos aukštui (jei pamatai buvo sustiprinti minimaliai), tinka tik lengvos stogo dangos medžiagos. Mažiausia apkrova būna nuo ondulino (apie 3 kg/m²).

Metalinės stogo dangos, skardos ir metalinės čerpės taip pat turi mažą svorį (apie 4-6 kg/m²). Lanksčios ir bituminės čerpės ant ištisinių grebėstų sveria apie 6 kg/m². Sunkios stogo dangos medžiagos – beasbestis šiferis, keraminės ir betoninės čerpės (daugiau nei 10 kg/m²).

• Antrojo aukšto karkase įrengiamos grindys, lubos, langai, durys, inžinerinės komunikacijos, apdaila.

Pabaigoje – išorinių fasadinių sienų apkalimas-apsiuvimas, naudojant lakštines medžiagas (OSB, garo ir šilumos izoliacija, sandarinimo plokštės). Lietaus vandens nuvedimo latakų montavimas, lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos lietaus vandeniui nuleisti.