Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai – pagrindiniai lietuviškų daržovių augintojai, tiekiantys šviežią ir kokybišką produkciją vartotojų stalui. Daržininkai ir jų atstovai įgyti žinių, susipažinti su pokyčiais, kurių laukia sektorius kasmet keliauja į Vokietijoje vykstančią parodą „Fruit Logistica“. Čia susipažįstama su daržovių augintojų laukiamomis naujienomis, keičiamasi kontaktais, žiniomis, patirtimis, semiamasi žinių bei naujų idėjų.

Paklausiausios daržovės

Kaip ir kasmet LDAA ir jos nariai dalyvavo Vokietijoje vykusioje parodoje „Fruit Logistica“. Pasak LDAA ekspertės Zofijos Cironkienės, parodos tikslas – supažindinti parodos lankytojus su Lietuvoje užaugintomis daržovėmis, susirasti potencialius pirkėjus, bendradarbiavimo partnerius joms realizuoti. „Paroda sulaukia didelio dėmesio iš visų potencialių rinkų sektoriaus dalyvių, tarp kurių yra importuotojai, eksportuotojai, mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių atstovai ir perdirbėjai. Šiais metais daugiausia dėmesio sulaukė lietuviškos morkos, burokėliai, svogūnai ir bulvės. Sulaukėme įvairių šalių dėmesio: Vokietijos, Rumunijos, Vengrijos, Italijos, Jungtinės Karalystės“, – įspūdžiais sugrįžus iš parodos dalijasi Z. Cironkienė.

Pasak jos, lietuviškos daržovės yra itin paklausios, o dažniausiai pirkėjai ieško strateginio Lietuvoje auginamų daržovių penketuko: bulvių, morkų, svogūnų, burokėlių ir kopūstų.

LDAA dalyvavo ne tik „Freshfel“, bet ir „Fruit Logistica“ parodos organizuojamuose forumuose ir seminaruose. Augintojai lankė technologinius seminarus, kur didžiausias dėmesys buvo skiriamas naujausioms išmanaus ūkininkavimo technologijoms. „Ūkininkai yra inertiški ir sunkiai priima naujas technologijas, reikia ne kartą išgirsti ir pamatyti, kol pribręstama jas taikyti ūkiuose“, – sakė Z. Cironkienė.

Augintojų laukia vis daugiau iššūkių

„Freshfel“ kaip įprasta apžvelgė praėjusius metus, pateikė ateinančių metų įžvalgas. Kiekvienais metais žemės ūkio, įskaitant ir vaisių bei daržovių sektoriaus atsparumas krizėms menksta, žemdirbiai išeina į protestus. LDAA ekspertė įsitikinusi, kad vaisių ir daržovių sektorius turėtų būti taip pat labiau girdimas.

„Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos, vaisių ir daržovių produkcijos pasiūla išliks ribota, klimato pakeisti negalime, todėl turime investuoti į apsisaugojimą ne tik derliaus, bet ir kokybės atžvilgiu, o tai reiškia didėjančias išlaidas, papildomas investicijas ir nervus dėl ribojimų naudoti vandenį, dėl naujų kenkėjų, kuriems sukontroliuoti dažnai nėra galimybių dėl mažėjančio chemijos priemonių pasirinkimo. Dėl didėjančių mokesčių taršiam kurui ir CO2 išmetamoms dujoms brangs transportavimas, nors ir šiaip pastarųjų krizinių metų jo kainos buvo nepagrįstai išpūstos“, – atvirai kalbėjo Z. Cironkienė.

Ją neramina ir tai, kad vis daugiau draudimo kompanijų dėl nenuspėjamų krizių atsisako drausti daržovių augintojus. Daržininkystė išlieka rizikingu verslu, rizika dažnai atsiperka, bet kylant gamybos kaštams, dirbti pelningai darosi vis sunkiau, mat padidėjusi produkcijos kaina ne visada kompensuoja padidėjusius gamybos kaštus, nes menksta vartojimas.

Nauji reikalavimai pakuotėms

Anot Z. Cironkienės, sektoriaus laukia nauji reikalavimai vienkartinio plastiko pakuotėms, kurie taip pat pareikalaus papildomų investicijų ir atsiras grėsmė daugiau iššvaistyti maisto. Šviežios produkcijos pakuotės sudaro tik 1,5 proc. visų ES šiandien naudojamų maisto pakuočių, maždaug 50 proc. šviežių vaisių ir daržovių ES parduodama nepakuoti ar didesnėmis nei 1,5 kg pakuotėmis, o Lietuvoje, tikėtina, dar didesnis procentas, nes vartotojui dažnu atveju pakuota produkcija yra per brangi. „Beje, Europos Sąjunga ruošiamuose teisės aktuose pažeidžia teisėje įtvirtintą vienodo požiūrio principą, nes šviežioms daržovėms ir vaisiams numatomi išskirtinai didesni reikalavimai nei kitiems maisto produktams“, – pabrėžė daržininkystės ūkių ekspertė.

Nori būti žaliausiais

Ji taip pat pridūrė, kad kitas vis didėjantis iššūkis – prekybos tinklų vienašališkas siekis pasidaryti žaliausiais visų kitų maisto grandinės dalyvių sąskaita. „Į ką atkreipė dėmesį kitų žemynų lektoriai parodos metu vykusiuose forumuose? Jų nuomone, Europa keldama vis didesnius aplinkosauginius reikalavimus, kelia grėsmę maisto apsirūpinimui. Suprantama, kad jiems nerimą kelia tai, kad Europa gali neįsileisti netvariai pagamintos produkcijos iš trečiųjų šalių, tačiau reikia dar kartą peržiūrėti aplinkosauginius reikalavimus ir atsisakyti perteklinių“, – kalbėjo Z. Cironkienė.