Pasaulio bankas: energijos kainos šiemet pasieks aukščiausią lygį nuo invazijos į Ukrainą
Pasaulio bankas antradienį perspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose, kaip numatoma, šiais metais pakels energijos kainas iki aukščiausio lygio nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, o trąšų prieinamumas taip pat smarkiai sumažės.
„Karas smogia pasaulio ekonomikai bangomis: pirmiausia dėl aukštesnių energijos kainų, tada dėl aukštesnių maisto kainų ir galiausiai dėl didesnės infliacijos“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas (Indermitas Gilas).
Energijos kainos šoktelėjo po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis atakavo Iraną, o šis, savo ruožtu, faktiškai uždarė strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį – pagrindinį vandens kelią, kuriuo paprastai taikos metu gabenamas penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų.
Jo beveik visiškas uždarymas paveikė kitų svarbių prekių, įskaitant trąšas, tiekimą pasaulyje.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad šiemet energijos kainos turėtų šoktelėti 24 proc. ir pasiekti aukščiausią lygį nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tuo tarpu trąšų kainos šiemet turėtų šoktelėti 31 proc. dėl 60 proc. pakilusių karbamido kainų.
Trąšų prieinamumas taip pat pasieks blogiausią lygį nuo 2022 metų. Tai smogs ūkininkų pajamoms ir kelia grėsmę derlingumui, teigė Pasaulio bankas.
Manoma, kad šiais metais bendros žaliavų kainos šoktels 16 proc., o tai lems karo pasekmės ir metalų kainos.
Bankas teigė, kad tokių bazinių metalų kaip aliuminis, varis ir alavas kainos turėtų pasiekti visų laikų rekordus dėl paklausos tokiose pramonės srityse, kaip duomenų centrai ir elektriniai automobiliai.
Pasak Pasaulio banko, net jei didžiausi sutrikimai baigsis gegužę, o laivyba per Hormuzo sąsiaurį atsigaus iki šių metų pabaigos, prognozuojama, kad šiais metais „Brent“ naftos kaina vidutiniškai sieks 86 JAV dolerius už barelį, palyginti su 69 JAV doleriais už barelį pernai.
Didesnė infliacija greičiausiai paskatins palūkanų normų kilimą, dėl ko skolos taps brangesnės, pridūrė I. Gillas.
„Labiausiai nukentės vargingiausi žmonės, kurie didžiausią savo pajamų dalį išleidžia maistui ir degalams, taip pat besivystančios ekonomikos šalys, kurios jau dabar sunkiai kovoja su didele skolų našta“, – sakė jis.
