Polikarbonato savybės, polikarbonatas šiltnamiams

Kuo dengia šiltnamio karkasą šiuolaikiniai daržininkai? Anksčiau populiarios tradicinės medžiagos – plėvelė ir stiklas – kartais dar naudojamos, bet jos turi daug trūkumų: neilgaamžiškumas, trapumas. Naujesnė šiltnamių medžiaga – polikarbonatas per pastaruosius 10-12 metų tapo populiaresnis. Gamintojai ir pardavėjai suinteresuoti girti polikarbonatą, bet apie jo trūkumus pageidauja nutylėti. 

Palyginkime:

• plėvelė šiltnamiui – patraukli savo pigumu, bet beveik nelaiko šilumos ir greitai plyšta (per 1-3 metus);

• stiklas šiltnamiui – gerai laiko šilumą, pralaidus šviesai, bet brangus, trapus, jį sunku montuoti ir hermetizuoti; 

• polikarbonatas šiltnamiui – žymiai geriau izoliuoja šilumą, atsparus plyšimui ir smūgiams (200 kartų patvaresnis už stiklą). Gerai praleidžia šviesą (iki 86 %) ir ultravioletą, reikalingą augalų gyvybei ir vystymuisi. 

Korinis polikarbonatas

Gaminamas iš plastiko, kurio granulės išlydomos gamybos metu, o išlydyta masė išspaudžiama pro specialią formą. Tokiu būdu formuojami korinės struktūros tuščiaviduriai lakštai su vidinėmis standumo briaunomis, nukreiptomis išilgai lakšto. Polikarbonato lakštai būna daugiasluoksniai.

Polikarbonato teigiamos savybės, kurios reklamuojamos

Šiluma. Vidinės pertvaros suskirsto polikarbonato lakšto vidų į daugybę oro ertmių - korius. Dėl to korinio polikarbonato lakštai prilygsta dvigubam langų stiklo paketui. Net ir ploniausio 4 mm lakšto šilumą izoliuojančios savybės yra 4 kartus didesnės už paprastą stiklą. Žiemą, lauke esant -20 C, dirvos temperatūra, šiltnamyje iš polikarbonato, gali siekti apie 0 C. 

Lengvumas. Labai mažas svoris – 16 kartų lengvesnis už stiklą, 3 kartus lengvesnis už kitus plastikus. Lakštų lengvumas leidžia kurti įmantrias, sudėtingas konstrukcijas.

Šviesa. Kaip minėta, polikarbonatas turi pakankamą šviesos pralaidumą (iki 86 %) bei praleidžia ultravioleto spindulius, reikalingus augalams.

Patvarumas. Polikarbonato atsparumas smūgiams yra 200 kartų didesnis už stiklą ir 8 kartus didesnis už PVC. Toks patvarumas pasiekiamas daugybės vidinių pertvarų dėka. Didelis lenkimo stiprumas.

• Polikarbonatas gerai izoliuoja garsą ir triukšmus.

• Ilgaamžiškumas. Teisingai eksploatuojamas gali tarnauti apie 15-20 metų (pasak gamintojų). Blogiausių atveju taps netinkamas per 10 metų.  

• Saugus montavimas. Polikarbonatas nedūžta ir nesipjauna kaip stiklas. 

• Nedegumas. Tai neužsiliepsnojanti medžiaga. 

• Lankstumas. Lakštą lengva suriesti į ruloną net šaltyje. 

Polikarbonato trūkumai, apie kuriuos nekalbama

Bijo UV spindulių. Polikarbonatas, nors ir praleidžia pro save ultravioleto (UV) spindulius, bet pats nuo jų ir nukenčia, jeigu neapsaugotas specialiu sluoksniu. UV spinduliai, laikui bėgant, niokoja pigesnį polikarbonatą. Kokybiško polikarbonato lakštai iš vienos pusės padengti specialia ultravioletinės apsaugos plėvele, sulaikančia tuos UV spindulius, kurie niokoja medžiagą. Be UV plėvelės polikarbonatas taps labai trapus ir susidėvės per 1 metus. 

Todėl šiltnamio įrengimo metu korinio polikarbonato lakštus reikia montuoti taip, kad jis būtų nukreiptas į pietus-pietvakarius ar į dangų ta savo puse, kuri padengta UV apsaugine plėvele. Ji būna pažymėta specialiais ženklais. Antraip, sumontavus lakštą neteisinga neapsaugota puse, UV spinduliai pradės niokoti polikarbonatą. 

Lakštų viduje kaupiasi kondensatas. Tuščiaviduriuose koriuose dėl patekusios drėgmės neretai kaupiasi kondensatas, koriai užrasoja. Dėl to mažėja šviesos pralaidumas. Todėl polikarbonato lakštus reikia montuoti taip, kad vidinių korių ertmės būtų nukreiptos tik vertikaliai. Kitaip, sumontavus horizontaliai, korių ertmėse kaupsis kondensatas, negalėdamas laisvai nutekėti ir pasišalinti. 

Apatinę lakšto briauną (nukreiptą į žemę) reikia užklijuoti perforuota juosta su skylutėmis – kondensatui pasišalinti iš lakšto vidinių ertmių. Jeigu apatinė lakšto briauna bus įstatyta į U profilį – jame turi būti nuotekų latakelis kondensatui ištekėti išorėn.

Atviras lakštų kraštų briaunas, prieš montuojant, būtinai izoliuokite, užklijavę lipniomis juostomis (geriausia – aliumininėmis).

Paviršius ir kraštai lengvai apsidrasko. Reikia pripažinti, kad polikarbonatas turi nepakankamą atsparumą abrazyviniams poveikiams. Paviršiuje greitai gali atsirasti daugybė įbrėžimų – pvz., nuo paukščių nagų, nuo smėlio ir žvyro, pakeltų vėjo gūsių, nuo metalinių įrankių, nuo krušos ir ledo, nuo medžių ir krūmų šakų. O smarkiai įbrėžtas ir apdraskytas lakštas prastai praleidžia šviesą. 

Klojant ir montuojant polikarbonato lakštus negalima ant jų vaikščioti, kad nesukeltume įbrėžimų. Reikia naudoti savadarbius medinius tiltelius, kopėčias. Reikia vengti tiesioginio polikarbonato kontakto su metalu ar medžiu, naudojant 3-4 cm skersmens ir 3-4 mm storio gumines tarpines. Metalas gali apdraskyti polikarbonatą, o dėl to nukentės šviesos laidumas. 

Nerekomenduojama laikyti polikarbonato lakštų, ilgą laiką susuktų į rulonus - nuo to prastėja eksploatacinės savybės. Blogas sumanymas – laikyti polikarbonatą vertikalia padėtimi – niokojasi lakštų kampai, medžiaga praranda kokybę. Vėliau, montavimo metu, netinkamai laikytuose lakštuose greitai susidarys įtrūkiai ir plyšeliai, sumenks apsauginės ir izoliacinės savybės. Geriausia laikyti polikarbonatą ištiesus juos horizontalioje padėtyje. 

Neplaukite polikarbonato agresyviais koncentruotais šarminiais skysčiais. Jie gali sukelti mikroplyšelius lakštų paviršiuje.

Įkaitęs polikarbonatas išskiria toksinus. Polikarbonato sudėtyje, kaip ir kitose plastiko rūšyse, yra bisfenolio A medžiagos. Grynas bisfenolis A yra kenksmingas ir toksiškas sveikatai, jeigu tiesiogiai kontaktuoja su karštu maistu ir patenka į organizmą. Bet tam reikia nuolat šildyti maistą plastikiniame inde. 

Polikarbonatas gali smarkiai įkaisti vasaros saulėje, reiškia gali išskirti ir bisfenolį A. Tačiau šiltnamyje auginamos daržovės tiesiogiai nekontaktuoja su polikarbonatu ilgą laiko tarpą ir neįkasta kartu su juo. Todėl toksiškumo rizikos galima išvengti. Bet kuriuo atveju – daržovių ir taip nerekomenduojama auginti pernelyg arti šiltnamio sienelių, saugant jas nuo perkaitimo. 

Šiluminio išsiplėtimo intensyvumas. Paveiktas karščio ir šalčio polikarbonatas deformuojasi – išsiplečia arba susiaurėja. Tai sukelia montavimo sunkumus. Todėl šiltnamio konstrukcijoje reikia atsižvelgti į šiluminių laisvatarpių atsiradimą. 

Šiltnamyje iš polikarbonato būna per karšta. Kadangi ši medžiaga labai gerai sulaiko šilumą, vasaros metu viduje tikrai būna pernelyg karšta – ir daržovėms, ir augintojams. Orlaidės yra būtinos šiltnamyje iš polikarbonato, nes jame labai stipriai akumuliuojasi šiluma. Langeliai ir orlaidės turi sudaryti 30 % bendro šiltnamio ploto.