Aplinkos ministerijos akibrokštas: per sausrą girdant galvijus – teks susimokėti?
Iš upių ir ežerų daugiau kaip 10 kub. m vandens per parą išsiurbiantys naudotojai turės registruotis specialiame sąraše. Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį po pateikimo pritarė Seimas.
Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą.
„Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui. […] Tai yra viešas interesas, kad jų nenusausintume sausiausiu periodu gamtoje“, – pateikdamas pataisas sakė S. Gentvilas.
Jis atkreipė dėmesį, kad registruotis nereikės sunaudojantiems mažiau kaip 10 kub. m paviršinio vandens per parą ir nuosavame sklype ar sodų bendrijose telkšantiems privačių tvenkinių savininkams. „Leidimai bus reikalingi ne buitinėms reikmėms, o labiau komercijai“, – pabrėžė S. Gentvilas.
Jeigu subjektai, pavyzdžiui, ūkininkai, išsiurbs daugiau kaip 100 kub. m per parą vandens iš vieno paviršinio telkinio, jiems pagal pateiktą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisą už sunaudotus gamtos išteklius būtų taikomas nedidelis 0,003 Eur/m3 mokestis.
Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams, tokia tvarka įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. Pataisos parlamente bus svarstomos šioje sesijoje birželio 23 d.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje du trečdaliai upių ir ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.