Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) pateikia patarimus ir informaciją, kaip sniegas veikia pasėlius. Nors šiuo metu jis daugelyje Lietuvos vietų yra nutirpęs, vis dėlto ši informacija pravers, kai vėl jis iškris.

„ Sniegas turi dvi medalio puses: laiku iškritęs tinkamas sniego kiekis apsaugo pasėlius nuo iššalimo, tačiau ilgą laiką besilaikantis storas sniego sluoksnis gali uždusinti augalus ypač, kai augalai vešlūs – didelė jų biomasė, – aiškina LGAA. – Sniegas yra drėgmės šaltinis. Laikoma, kad 10 cm puraus “sauso” sniego atitinka 1 cm vandens. Dalis sniego išgaruoja, o likęs, atšilus orams, susigeria į dirvą. Žinoma, sniegas gali būti ir šlapias su žymiai didesniu vandens kiekiu, kuris gali reikšmingai prisidėti prie dirvožemio vandens atsargų ir tuo pačiu augalų produktyvumo potencialo didinimo‘.

Pasak asociacijos, ilgas šių metų ruduo lėmė, kad augalai – ypač rapsai užaugino didelę biomasę, dėl to storas sniego sluoksnis nebūtų labai palankus.

Kita vertus, ilgas, gana palankus vegetacijos periodas rudenį leido augalams geriau įsišaknyti, sukaupti pakankamą medžiagų kiekį ir padidino jų atsparumą neigiamoms temperatūroms.

„Gerai ir tai, kad prieš iškrentant sniegui, pasilaikė nedidelės šalnos leidusios augalams užsigrūdinti, o šiuo metu esantis, palyginti nedidelis sniego sluoksnis yra pakankamas, kad apsaugoti augalus nuo iššalimo ir nėra per storas, kad augalai imtų šusti“, – mano asociacijos ekspertai.

Įvairių šaltinių duomenimis, kritinė neigiama temperatūra, kai pasėliai nėra padengti sniegu, rapsams yra laikoma –15 °C – kviečiams vidutiniškai –19 °C, tačiau priklausomai nuo veislės rapsai gali pakelti iki –18 °C, o kviečiai iki –22 °C.

Šiuo metu dauguma pasėlių yra tinkamai pasiruošę žiemojimui, padengti nestoru sniego sluoksniu, o didesnių temperatūros kritimų taip pat neprognozuojama.