Elektrėnų krašte į aruodus jau byra pirmieji šio derliaus grūdai. Ne pirmus metus ūkininkaujantys žemdirbiai puikiai išmano gamtos poveikį derliui, tad dar birželį buvo aišku, jog sausra savo darbą padarė. Kokia žemdirbiams buvo ši vasara, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokio derliaus tikimasi sulaukti, skaitytojams pasakoja vienas stambiausių Elektrėnų savivaldybės ūkininkų, Kaišiadorių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Saulius Stirna.

Derlius mažesnis

Ūkininkų kasdienybė retai kada būna rami. Nuolat iškyla rūpesčių, neplanuotų reikalų. „Pasidariau ry­te kavos, skambina, sako gyvuliai pabėgo, paskui technika sugedo, kiek vėliau dar vienas defektas iškilo. Gal todėl, kad pilnatis“, – su jam būdingu šmaikštumu pokalbį pradėjo Saulius Stirna, Elektrėnų ir Kaišiadorių rajonuose 600 ha žemės valdantis ūkininkas. Žemdirbys pasakoja, kad ūkininkauti pradėjo nuo mažens, kai laukuose ravėdavo ir retindavo cukrinius runkelius, žemdirbystė jam mielas ir per daugybę metų gerai perprastas darbas. Daug naudingų pamokų gyvenime suteikė mama Viktorija, buvusi kolūkio agronomė. Didelį įdirbį ūkyje padaręs S. Stirna pamažu darbus perleidžia dukroms. Kristina įsteigusi savo ūkį – augina galvijus ir avis, Monika, kaip ir tėtis, užsiima grūdininkyste. O jaunėlė Austėja ūkyje padeda kuo gali – prasidėjus rugiapjūtei pagrindiniai darbai sverti ir džiovinti grūdus. Darbštumas, pareiga, atsakomybė – esminės savybės, kurios Stirnų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Šios savybės šeimoje išugdomos per ūkininkavimą.

Į Gabriliavoje, Kalniniuose Mijaugonyse ir Strošiūnuose plytinčius ūkininkų Stirnų laukus kombainas išriedėjo liepos 28 d. Kol kas nukulta tik 20 proc. derliaus, bet jau dabar matyti, kad derlius ne toks gausus kaip pernai. „Rekordinio, kaip kasmet prognozuodavo žiniasklaida, derliaus šiemet nebus. Birželį ir liepą buvusi sausra padarė savo darbą – grūdas nėra stambus, o ir pačių grūdų mažiau. Derlius bus apie 25 proc. menkesnis nei pernai“, – mano ūkininkas ir nuogąstauja, kad gamta lietų grąžina per rugiapjūtę. „Nėra gero oro kūlimui, tad tenka gaudyti valandas. Laukai išsimėtę, todėl pravažiuoju, pažiūriu ar nelyta, tuomet siunčiu kombainus“, – pasakojo S. Stirna pridurdamas, kad rugpjūtį lankomiausias ūkininkų portalas tas, kur skelbiamos sinoptikų naujienos.

Brangi savikaina

Pasak S. Stirnos, šiemet žemdirbiai labai brangia savikaina augina derlių. Pavasarį grūdų kaina buvo aukšta, brangiai teko mokėti už trąšas ir pesticidus, o dabar grūdo kaina smarkiai sumažėjusi. Įvedus sank­cijas Rusijai ir Baltarusijai, trąšas Lietuvos ūkininkai perka iš Egipto, Malaizijos, Kazachstano. Prieš sėją tona amonio salietros kainavo 700 Eur/t, o dabar ši kaina sumažėjusi perpus – iki 360 Eur/t. Kalis ir fos­foras po pabrangimo atpigo tik 30 proc. S. Stirna mano, kad dabartiniai tiekėjai į Lietuvą siunčia tas pačias Rusijos ir Baltarusijos trąšas, tačiau dėl pailgėjusios logistikos grandinės Lietuvos ūkininkai už trąšas turi mokėti brangiau. Anksčiau ūkininkai pirkdavo ir skandinaviškas trąšas, bet jos taip pabrango, kad ūkininkams tapo neįkandamos. Dabar kooperatyvas „Jukagros“, kuriam priklauso S. Stirnos ūkis, trąšų dairosi Jordanijoje. Ūkininkai nuolat ieško pigesnių trąšų, nes pabrangimas žemdirbiams reiškia pabrangimą vartotojams.

Nuo karo Ukrainoje pradžios ūkininkai patiria nemažai iššūkių. Iki karo viskas buvo gana stabilu, o dabar sujaukta ne tik žemdirbystės, bet ir pramonės rinka. Visi kainas iškėlė ir nenori nuleisti.

Ne tik trąšos, bet ir technika plonina ūkininkų kišenes. Traktoriai, kombainai genda, tenka re­montuoti, o norint sutvarkyti gedimus pigiau, reikia būti budriam ir šiuolaikiškam. „Lietuvaičių verslininkai nori iš sykio uždirbti daug. Iš įmonės pirkom purkštuką už 100 eurų, o iš užsienio du tuos pačius purkštukus atsisiuntėm už 38 eurus“, – verslininkų godumu stebėjosi ūkininkas.

Trokšta lygybės ir teisybės

S. Stirna sako, kad bendrauja su ūkininkais iš visos Lietuvos, dažnai tenka išgirsti nuogąstavimų, kad darbo daug, o produkcija superkama neadekvačiom kainom. „Žinau, kad vartotojui atrodo, kad ūkininkai tik biedavoja ir biedavoja. Jau susidaręs toks stereotipas. Bet ne iš gero gyvenimo skundžiamės. Ukrainietiški grūdai Afrikoje brangūs, nes ilga logistikos grandinė, o Europoje jie pigūs, todėl Lietuvos ūkininkai negali konkuruoti lygiomis sąlygomis. Norėtume, kad artimiausiu metu būtų priimtas sprendimas, kaip sureguliuoti rinką. Lietuvos ūkininkai užaugina kokybišką produkciją ir nori uždirbti, bet perdirbėjai mieliau perka pigesnius Ukrainoje užaugintus javus. Negana to, dar ir žaliavas brangiai perkame“, – apie ūkininkų iššūkius pasakojo S. Stirna.

Kiekvienas vartotojas tikisi gauti sveikai užaugintą produkciją, bet ne visi nori už kokybišką produkciją mokėti brangiau. „Mažiau trąšų reiš­kia mažesnį derlių. Įdėdamas tiek pat darbo, puodynę pripildai mažiau“, – paaiškino ūkininkas.

Lietuvoje, o ir visoje ES, grūdų kokybei keliami kokybės reikalavimai. Kokybės kontrolė užtikrinama nuo paruošimo sėjai iki derliaus nuėmimo. Ukrainai Europos rinkos yra atvertos, tačiau nėra tiriama, ar importuojami grūdai neturi pesticidų likučių, ar nėra genetiškai modifikuotų grūdų, kuriuos Europos Sąjungos šalyse auginti draudžiama. Pasak S. Stirnos, visiems Lietuvoje parduodamiems gūdams turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Tai užtikrintų lygybę ir teisybę.

Ūkininkavimą lengvina kooperatyvas

Prieš 4 m. Kaišiadorių, Jonavos ir Ukmergės ūkininkai susibūrė į kooperatyvą „Jukagros“. Šiandien kooperatyvą sudaro 37 nariai, kurie valdo 7200 ha žemės. Vienas šio kooperatyvo iniciatorių S. Stirna sako, kad ūkininkai vis dar baiminasi kooperuotis – vieni bijo naujovių ir pokyčių, kiti nenori laikytis bendrų taisyklių. Pasak S. Stirnos, būdamas kooperatyve tampi šeimos nariu, kur galioja šeimos taisyklės – reikia ieškoti bendro sprendimo ir sutarimo. Kol kas prie kooperatyvo neprisijungė nė vienas Elektrėnų krašto ūkininkas. „Būdamas kooperatyve matau tik privalumus. Susikooperavę žemdirbiai gali pasiūlyti didelį kiekį javų. Perdirbėjams patogu visą grūdų poreikį nusipirkti iš vieno tiekėjo. Man nereikia rūpintis, kam parduoti grūdus. Viską sprendžia biure esanti komanda. Aš tik pasakau, kiek grūdų turiu ir kiek jų noriu parduoti tam tikrą mėnesį“, – pasakojo S. Stirna.

Kooperatyvas „Jukagros“ yra po kooperatyvo „Lagren“ skėčiu. „Kooperatyvų kooperatyvą“ jungia 624 nariai. Pasak ūkininko, „Lagren“ užtikrina geriausias sąlygas nariams įsigyjant augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, konsultuoja tiekimo ir realizacijos klausimais, dalinasi sukaupta patirtimi, atlieka produktų efektyvumo bandymus ir rinkos analizę. Kaip sakė S. Stirna, kooperatyvas visą aktualią informaciją ūkininkams siunčia elektroniniu paštu.

Neturi gero vardo

S. Stirna nuo mažens buvo žemės vaikas, lig šiol ūkininkavimas jam ne tik darbas, bet ir malonumas, ūkininkavimui paskirta 50 metų. Tiek metų ūkininkaujant, stengiantis, kad vartotoją pasiektų kokybiški grūdai, labiausiai skaudina tai, kad šiandien žemdirbiai visuomenės akyse neturi gero vardo. Ūkininkai paprašaikos ir milijoninių išmokų gavėjai.

„Žiniasklaida skelbia, kad ūkininkus pasieks milijonai, nesvarbu, kad tuos pinigus visiems išdalinus lieka tik 7 Eur vienai karvei. Pietus pavalgyti brangiau kainuoja, – sako ūkininkas ir priduria, – paskutinius kelerius metus galvoju, kad neturėtų būti jokių rėmimo fondų ir jokių išmokų žemdirbiams, Europos Sąjunga turėtų tas lėšas nukreipti į klimato kaitą ir aplinkosaugą, o rinkos kainą lai reguliuoja vartotojas“.

S. Stirnai apmaudu, kad Lietuvos valdžia per mažai kovoja dėl savo ūkininkų. Stojant į ES Lietuva sutiko su visomis pasiūlytomis sąlygomis, o Lenkija išsikovojo geresnes sąlygas ir lig šiol palaiko savo ūkininkus. Dėl to žemės ūkis Lenkijoje klesti, žemės ūkio produktų eks­portas auga.

Kalbant apie ES išmokas, S. Stirna taip pat jaučia, kad ūkininkai neturi stipraus užnugario. „Kai stojome į ES sakė, kad būsime visi lygūs, bet šiandien matome, kad vieni lygesni už kitus. Senosios Europos Sąjungos šalys gauna didesnes tiesiogines išmokas. Mūsų valstybė nepakovojo dėl mūsų. Jau pernai turėjome gauti vienodas, bet ir vėl atidėjo“, – paaiškino ūkininkas.

Kad valdžia nevertina ūkininkų, S. Stirna sako supratęs ir paskutinės akcijos metu, kuomet norint atkreip­ti dėmesį į mažą pieno supirkimo kainą, buvo pilamas pienas. Ūkininkai norėjo susitikti su ministru ir pakalbėti gyvai, išgirsti, kas trukdo supirkimo kainą pakelti. Bet žemės ūkio ministras pakalbėti neatėjo, o iš premjerės sulaukta tik pašaipų.

Virginija Jacinavičiūtė ("Elektrėnų kronika")