Įvairių bakterijų naudojimas šiuolaikiniame žemės ūkyje yra neatsiejama modernaus ir į ateitį orientuoto ūkio dalis. Ūkininkai jau žino, kokias veikliąsias medžiagas naudoti prieš pasėlių ligas ar piktžoles, tačiau apie bakterijų panaudojimą ir jų naudą žinių dar trūksta.

Taigi, trumpai ir konkrečiai apie azotą fiksuojančias bakterijas, naudojamas žemės ūkyje.

Yra trys pagrindinės azotą fiksuojančių bakterijų grupės:

1. Simbiotinės bakterijos – priklauso Rhizobium genčiai, kurios sudaro simbiozę su ankštinių augalų šaknimis (gumbelinės bakterijos).  Bakterijos fiksuoja atmosferos azotą ir paverčia jį augalams būtinais junginiais. Savo ruožtu, augalai sukuria palankias sąlygas bakterijoms vystytis. Toks abipusiai naudingas ryšys tarp ankštinių augalų ir bakterijų duoda geriausią rezultatą – ploto vienete azoto sukaupiama daugiausiai.

2. Asimbiotinės azotą kaupiančios bakterijos – tai laisvai dirvoje gyvenančios bakterijos (Rizosferinė sistema). Jų gali būti kelių tipų – vienos jų gyvena anaerobinėmis (be deguonies) sąlygomis, pvz.: Clostridium pasteurianum, kitos aerobinės, pvz.: Azotobacter (joms būtinas deguonis). Augalų šaknys nesudaro jokių jungčių su šiomis bakterijomis, tačiau gali pasiimti jų sukauptą azotą. Mokslininkai ištyrė, kad šios bakterijos yra mažiausiai efektyvios, augalai pasiima mažiausiai azoto, lyginant su kitų grupių bakterijomis. Be to, esant nepalankioms sąlygoms, šių bakterijų sukauptas azotas NO3 pavidalu gali išsiplauti į gruntinius vandenis arba N2O formoje išgaruoti į orą.

3. Endofitinės azotą fiksuojančios bakterijos gyvena augalų audiniuose - lapuose, stiebuose ir šaknyse. Šiai grupei priklauso metilo bakterijos (Methylobacterium). Jos, kaip maisto šaltinį, naudoja augalo kvėpavimo metu išsiskyrusį šalutinį produktą metanolį. Patekusios per lapo žioteles bakterijos plinta po visą augalą. Sparčiai besidaugindamos jos pernešamos į naujai išaugusius lapus. Šių bakterijų nauda ta, kad jos padeda iš ore esančio augalams neprieinamo azoto paversti jį lengvai įsisavinamu. Augalai visos vegetacijos metu yra aprūpinami papildomu azotu, padidėja chlorofilo kiekis, augalai tampa sveikesni, atsparesni, duoda didesnį derlių. Tų pačių mokslininkų tyrime nurodyta, kad šio tipo bakterijos yra efektyvesnės, sukaupiančios daugiau azoto, nei esančios antroje grupėje.

Produktas Utrisha N priklauso endofitinių bakterijų grupei. Gamybiniai ir tikslieji bandymai patvirtina, kad panaudojus Utrisha N kviečių derlius padidėja vidutiniškai 300 kg/ha, rapsų – 165 kg/ha. Be to, Utrisha N turi teigiamos įtakos derliaus kokybei –kviečių baltymingumas padidėja vidutiniškai 0,6%, rapsų aliejingumas – vidutiniškai 0,44%. Labai geri rezulatai gauti kukurūzų, cukrinių runkelių ir bulvių pasėliuose. Corteva Agriscience atlieka daugybę tyrimų ir kitose kultūrose – soduose, uogynuose ir kt. Gautais rezultatais pasidalinsime ateityje.

Svarbu paminėti, kad Utrisha N gali būti naudojamas ir ekologiniuose ūkiuose.

Produkto gamintojas – Corteva Agriscience

Produkto platintojas – Linas Agro