Šie metai ūkininkams nėra lengvi. Iššūkių nuo pat metų pradžios kelia ne tik gamtos stichijos ar karo Ukrainoje pasekmės, bet ir produkcijos supirkimo bei nuolat brangstančių žaliavų kainos. Dažna viso to pasekmė, su kuria susiduria ūkiai - apyvartinių lėšų trūkumas ar prekinių kreditų grąžinimas laiku. Pienininkystės ūkio šeimininkė Žydrūna Jonikaitienė į Ignalinos kredito uniją, kuri priklauso „Kreda“ grupei, kreipėsi tuomet, kai jos ūkis susidūrė su finansiniais sunkumais. Tąsyk laiku priimti sprendimai jai padėjo ūkį ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti. 

Neįvertino pokyčių rinkoje

Užaugusi kaime, vėliau Tauragės rajone kartu su vyru pradėjusi ūkininkauti Žydrūna Jonikaitienė pasakojo, jog šeimos sprendimas laikyti pienines karves, o vėliau – kone dvigubai plėsti pieninių karvių bandą ir pasistatyti naują fermą vienu metu ūkį įstūmė į nepavydėtiną situaciją. 

Lėšų fermos statyboms, 110 tūkst. eurų, ūkininkė skolinosi iš pieno perdirbimo įmonės. „Kol už pieną mokėjo pakankamai, viskas buvo gerai, pieno supirkimo kainoms nukritus, vystyti ūkį ir grąžinti paskolą tapo išties sunku”, – kalbėjo Ž. Jonikaitienė. 

Pabendravusi su žemės ūkio finansų patarėju bei ūkininku Ignu Jankausku, kuris konsultuoja ūkininkus finansų valdymo klausimais, Ž. Jonikaitienė išgirdo patarimą - refinansuoti iš pieno perdirbimo įmonės gautą paskolą, o pasiskolintomis apyvartinėmis lėšomis atsiskaityti su tiekėjais, su kuriais susitarti dėl atsiskaitymo vėliau nepavyko. Finansavimo plane buvo numatytas ir karvių bandos išplėtimas. Tuo metu itin geras refinansavimo, o vėliau ir apyvartinių lėšų paskolos sąlygas jai pasiūlė Ignalinos kredito unija. 

„Pokyčiai ūkyje vyksta, bet nėra tokie greiti, kaip norėtųsi. Į fermos statybas investavome nemažai asmeninių lėšų, kaupėsi skolos tiekėjams, nemažas sumas teko mokėti pieno perdirbimo bendrovei, todėl tuo metu už pieną gaunamos pinigų sumos tikrai neužteko visiems įsipareigojimams padengti. Situaciją sunkino ir tai, kad gyvuliais buvo užpildyta vos pusė fermos. Refinansavę paskolą, nebemokame mums skolinusiai bendrovei, gavę finansavimą liepą padidinome karvių bandą, pieno primilžis taip pat padidėjo, dėl to gauname ir daugiau pinigų, o paskolą grąžiname jau kredito unijai ir galime lengviau atsikvėpti. Gerai, kad yra pagalba, galimybė paskolas refinansuoti palankesnėmis sąlygomis ar gauti lengvatines ar apyvartinių lėšų paskolas”, – pasakojo ūkininkė. Ž. Jonikaitienė abejoja, ar daug ūkininkų galėtų ūkį plėsti be paskolų, nebent jis nedidelis, o naudojama technika sena ir nuolat remontuojama. 

Ūkininkai, sprendžiantys kasdienius klausimus, trūkstantys apyvartinių lėšų, nusprendę įsigyti žemės ūkio technikos, įrangos, žemės ar atnaujinantys ūkinius pastatus, fermas ir pan. gali kreiptis į „Kreda” grupės unijas, kurios yra pasirengusios padėti ir turi įvairių finansavimo sprendimų. 

Šiuo metu „Kreda” unijų grupė itin palankiomis sąlygomis siūlo ūkininkams apyvartinių lėšų finansavimo galimybę. Ji skirta išlaidų bei gaunamų pajamų subalansavimui ištisus metus. Vis labiau brangstant paskoloms, „Kreda” apyvartinių lėšų finansavimui siūlo  fiksuotą metinę palūkanų normą, kuri šiuo metu itin palanki – nuo 6,5 proc. iki 24 mėnesių laikotarpiui. 

„Žemės ūkyje labai svarbus sezoniškumas, kuriam didelę įtaką daro gamtinės sąlygos. Pastaruoju metu matome, kad ūkininkai nebegali būti tikri, jog sezonas bus sėkmingas, o pajamų už parduotą produkciją gaus būtent tada, kai jų reikės trąšų, sėklų ar degalų įsigijimui. „Kreda“ grupės unijos gali pasiūlyti ūkininkų lūkesčius atitinkančių paskolų bet kokiu sezonu ištisus metus, kad darbai ūkyje nesustotų“, – komentavo Jolita Rėkutė, „Kreda”  Jungtinės centrinės unijos verslo plėtros vadovė. 

Jolita Rėkutė

Stinga lėšų būtiniausiems pirkiniams 

Pasak žemės ūkio finansų patarėjo, ūkininko I. Jankausko, su sunkumais pastaruoju metu susiduria ne tik pienininkystės ūkiai, bet ir grūdų augintojai. Užklupusios gamtos stichijų pasekmės bei šiųmetės grūdų supirkimo kainos ūkininkų nedžiugina, ypač grūdus parduodančių „nuo kombaino“, kuomet dar neparuošti jie keliauja į elevatorių. Lyginant su praėjusiais metais, daugiau nei dvigubai pabrango grūdų džiovinimas, keliskart brango trąšos. Šį rudenį biržoje grūdai kainuoja vidutiniškai 250 Eur už toną, o ūkiai gauna 180–210 Eur / t.

Ignas Jankauskas

Dėl to daliai ūkininkų jau dabar ima stigti apyvartinių lėšų, kai kuriems, net ir pardavus visą derlių, gautų pinigų neužteks padengti prekiniams kreditams, kurie buvo skirti trąšoms, sėkloms ar pesticidams įsigyti, ir turėjo būti grąžinti pardavus derlių. 

Nors, pasak I. Jankausko, iki šiol tarp ūkininkų populiariausias prekinis kreditas, kuris brangesnis, tačiau jį paprasčiau gauti. Vis tik pašnekovas pataria skolintis apgalvotai ir įsivertinus visas aplinkybes. 

Daugiau informacijos apie apyvartinių lėšų finansavimo sąlygas ir palūkanų normą teiraukitės artimiausioje „Kreda“ grupės kredito unijoje.