Pastaraisiais metais mėsinių galvijų ūkių skaičius Lietuvoje auga, nes dalis pienininkystės ūkių pereina prie galvijų auginimo. BIOVELA-UTENOS MĖSA gyvulių supirkimo departamento direktorius Almantas Klimonis pabrėžia, kad šis pokytis atveria daug naujų galimybių tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams, tačiau tam, kad būtų užtikrinta aukščiausia mėsos kokybė, būtina skirti ypatingą dėmesį bendradarbiavimui.

Modernėjant ūkiams dairosi patikimų partnerių

Praėjusią savaitę tris dienas Akademijos miestelyje vykusi gyvulininkystės paroda „Gyvulininkystė 2024“ subūrė sektoriaus bendruomenę, o pagrindinio renginio rėmėjo – BIOVELA-UTENOS MĖSA – erdvė tapo vienu iš parodos traukos centrų.

Kaip teigia Almantas Klimonis, bendrovės gyvulių supirkimo departamento direktorius, galvijų ūkiai Lietuvoje sparčiai modernėja, o ūkininkai gilina žinias, domisi naujovėmis ir vertina profesionalumu bei sąžiningumu grįstą bendradarbiavimą su mėsos perdirbėjais.

„Siekiame būti šalia ūkininkų ir visuomet esame pasiruošę diskutuoti, išklausyti bei kartu ieškoti geriausių sprendimų. Skaidrumas, profesionalumas, pasitikėjimas ir ilgalaikių partnerysčių kūrimas – esminės mūsų veiklos vertybės, kurias nuosekliai puoselėjame. Todėl ši paroda mums suteikė galimybę ne tik pasidalinti savo sukaupta patirtimi, bet ir įtvirtinti įsipareigojimus savo partneriams – ūkininkams. Mes esame didžiausias galvijų supirkėjas Baltijos šalyse, todėl glaudžiai bendradarbiaudami su ūkininkais galime sėkmingai auginti visą gyvulininkystės sektorių“, – sako A. Klimonis.

Pienininkystės ūkiai domisi galvijų auginimu

Pasak bendrovės gyvulių supirkimo departamento direktoriaus, vis daugiau pienininkystės ūkių pereina prie mėsinių galvijų auginimo, o tai suteikia ne tik naujų galimybių, bet kelia ir įvairių iššūkių.

„Nors mėsinių galvijų ūkių skaičius Lietuvoje auga, nemaža dalis gyvulių augintojų susiduria su klausimais, kaip užtikrinti, kad iš auginamų gyvulių būtų gaunama geriausios kokybės mėsa. Mėsos kokybę lemia ne tik gyvulių veislė, amžius, sudėjimas, raumeningumas, riebalingumas, bet ir galvijų šėrimo, laikymo sąlygos. Šioje srityje esame sukaupę ilgametę patirtį, todėl ūkininkus kviečiame konsultuotis, kad galėtume padėti priimti tinkamus sprendimus, įsigyjant tinkamus galvijus ar jais pildant jau turimas bandas. Mūsų tikslas – ne tik supirkti gyvulius, bet ir siekti, kad būtų užauginti patys kokybiškiausi galvijai, kurie prilygtų ir atitiktų aukščiausius Europos standartus“, – pabrėžia A. Klimonis.

Didesnį dėmesį skiria tvarumui ir gyvulių gerovei

Parodos metu aptartos ir naujausios pramonės tendencijos, skirtas dėmesys tvarumo bei gyvūnų gerovės klausimams. A. Klimonis pastebi, kad galvijų augintojai vis labiau gilinasi į šias temas.

„Gyvulininkystės sektorių keičia augantys gyvūnų gerovės standartai, kurie į ūkių veiklą įneša naujas praktikas. Dėl to keičiasi ir mūsų atsakomybės: daugiau dėmesio skiriame gyvūno auginimui, šėrimui, o nupirkus – saugiam pervežimui. Siekiame, kad galvijas visuose etapuose patirtų kuo mažiau streso. Tokia praktika ne tik užtikrina etišką elgesį su gyvūnais, bet ir gerina mėsos kokybę“, – teigia ekspertas.

Pasak bendrovės gyvulių supirkimo departamento direktoriaus, nauji tvarumo standartai visame pasaulyje taip pat keičia galvijų augintojų bei mėsos perdirbėjų kasdienybę: išlaikant aukštus gamybos standartus siekiama sumažinti poveikį aplinkai. „Stebime tendenciją pereiti prie tvaresnių ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiui, ūkininkai spartina galvijų užauginimo terminą per taisyklingą, subalansuotą mitybą. Tai padeda siekti ne tik greitesnių, bet ir kokybiškesnių rezultatų“, – pažymi A. Klimonis.