Kiek bus skiriama lėšų vykdant susitarimą dėl biologinės įvairovės apsaugos kariniuose poligonuose?

Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijoms pasirašius bendradarbiavimo sutartį užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą šalies kariniuose poligonuose, buvo patvirtintas priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti jų poveikį gamtai, daugiausia dėmesio skiriant saugomų teritorijų plėtrai ir nykstančių rūšių apsaugai.

Pagal sutartą priemonių planą, papildomai numatoma plėsti tokias saugomas teritorijas kaip Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas ir Labanoro regioninis parkas. Kiekvienos šios teritorijos plėtros projektavimui planuojama skirti apie 100 tūkst. eurų, o visiškai naujų saugomų teritorijų steigimui ir reikalingiems tyrimams – apie 300 tūkst. eurų.

Gamtos atkūrimo darbams už Kapčiamiesčio karinio poligono ribų numatoma skirti lėšas, kurios leis atsodinti apie 1000 ha miškų. Tuo metu pelkių atkūrimui, kurios tuo pačiu veiktų ir kaip kontrmobilumo priemonės, numatyta apie 200 tūkst. eurų, tiek pat – 200 tūkst. eurų - kurtinių stebėjimo įrangai. Šie veiksmai bus įgyvendinami etapais nuo 2026 iki 2029 m., siekiant užtikrinti ilgalaikę gamtos pusiausvyrą.

Didžioji finansavimo dalis numatyta šioms biologinės įvairovės apsaugos priemonėms: nykstančių rūšių, ypač kurtinių, buveinių apsaugai, privačių miškų išpirkimui šalia kurtinių tuokviečių už saugomų teritorijų ribų, kurtinių veislyno įkūrimui bei Stalų – Pertako biosferos poligono, svarbaus retoms paukščių rūšims, steigimui.

KAM įsipareigoja saugomų teritorijų specialistams sudaryti sąlygas poligonuose vykdyti biologinės įvairovės stebėseną, laikantis visų saugumo reikalavimų, taip pat pagal galimybes taikyti aplinkai palankius sprendinius, technologijas ir priemones, mažinančias neigiamą karinių poligonų įkūrimo ir jų naudojimo veiklos poveikį gamtai.