Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai, kartu su veterinarijos gydytojais-ekspertais iš Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių, rugsėjo 18–19 d. susitiko Ochrido mieste, Šiaurės Makedonijoje. Susitikime didžiausias dėmesys buvo skiriamas aptarti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir patirtims suvaldant afrikinį kiaulių marą (AKM), kuris toliau išlieka prioritetiniu gyvūnų užkrečiamųjų ligų klausimu.
AKM viruso plitimas – globali problema ir kelia didelių nuostolių kiaulininkystės sektoriui visame pasaulyje, todėl nuolat siekiama rasti efektyviausius sprendimus ligai suvaldyti. Šiuo metu itin dinamiška AKM situacija išlieka Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje, kur viruso protrūkiai toliau fiksuojamai smulkiuose naminių kiaulių augintojų ūkiuose, o didžiausią ligos patekimo į ūkius riziką kelia žmogiškasis faktorius. Tuo tarpu Švedijos patirtis rodo, kad operatyviai pašalinus AKM viruso šaltinį tarp šernų, skiriant dėmesio ir resursų šernų gaišenų suradimui ir ištyrimui, grėsmingą ligą įmanoma suvaldyti ir tapti laisva šalimi nuo AKM.
Susitikime šalių atstovai dalinosi praktine patirtimi, kalbėjo apie tai, kad tarp pagrindinių iššūkių vis dar yra nepakankamas biologinio saugumo priemonių diegimas nekomerciniuose ūkiuose bei šernų populiacijos valdymas dideliuose regionuose, vakcinos nebuvimas.
Lietuvos patirtį su AKM kolegoms pristatė VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas. „Mūsų tikslas – tolesnis nepertraukiamas kontrolės priemonių taikymas kiaulininkystės ūkiuose, ypač didelį dėmesį fokusuojant į biologinio saugumo priemonių įdiegimą kiaulių laikymo vietose, kadangi tik taip galima ūkius apsaugoti nuo pavojingos ligos išplitimo. Ne mažiau svarbu nuolat išlaikyti budrumą, nes rizika virusui pasireikšti išlieka didelė, juolab, kad AKM nepaliaujamai cirkuliuoja tarp šernų“, – sakė VMVT atstovas.
Bendradarbiavimas – be sienų
Susitikime aktyviai buvo diskutuojama, kad tarp šalių ir jų viduje neturi būti „sienų“ bendradarbiavimui, tai ypač aktualu didelėms valstybėms, turinčioms skirtingus regionus, kuriuose neretai taikomos ir skirtingos AKM kontrolės priemonės.
Kaip sektinas tarpvalstybinio bendradarbiavimo pavyzdys buvo pristatytos Baltijos regiono šalys. „Pasidžiaugti išties turime kuo. Nuoseklus, intensyvus ilgametis bendradarbiavimas tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vyriausiųjų veterinarijos gydytojų ekspertiniu lygmeniu, bendros strategijos įgyvendinimas ir vienodų kontrolės priemonių diegimas padeda išvengti didesnių AKM protrūkių. Puikiai suprasdami, kad bendra kontrolė ir prevencijos priemonės besiribojančiose šalyse yra būtinos viruso plitimui užkardyti, nuolat keičiamės reikšminga informacija, tai mums jau yra tapę kone kasdieniu įpročiu“, – sakė P. Bušauskas. Šis pavyzdys didelį įspūdį paliko susitikime dalyvavusių Balkanų šalių atstovams, kurie taip pat planuoja taikyti panašų bendradarbiavimo modelį.
Lietuvoje per šiuos metus fiksuoti 6 AKM protrūkiai, visi – nedideliuose naminių kiaulių ūkiuose Rokiškio, Klaipėdos, Pasvalio ir Kelmės rajonuose. Sudėtingesnė situacija išlieka laukinėje gamtoje, kur šių metų AKM atvejai viršijo praėjusių metų skaičių – 2024 m. AKM virusas jau patvirtintas daugiau nei 700 šernų.
